“Beglobio” naujienos

2014-03-14

“Mus visus sunaikino. Likau tik aš ir sesutė...”

Rašyti tokius straipsnius visada labai sunku, nes apima dvejopi jausmai: be proto gaila nukankintų, kenčiančių gyvūnų ir labai pikta ant tų, kurie pasmerkė tokiai kankynei šiuos bejėgius padariukus. Viską už juos nuprendė, tiesiog atvežė į sanitarinę tarnybą ir paliko nusikankinti. Kas buvo po to matėme mes.

Atvežti iš kažkokių sodų vargšai gyvūnai: katė mama ir trys jos vaikučiai apie 3 mėnesių amžiaus, tiesiog paklaiko iš baimės. Gimę ir augę be žmonių prisilietimų, be rūpesčio ir meilės, šie laukiniai padariukai tiesiog paniškai bijojo žmonių. Jie gūžėsi, jie gynėsi, jie kovojo už savo gyvybę. Katė mama iš baimės ir streso atsisakė valgyti, prie jos negalima buvo net prieiti, nes iki pat paskutinio atodūsio ji aršiai kovojo, priešinosi ir visą laiką buvo įsitempusi kaip styga. Didžiulis stresas, visiškai pasikeitusi aplinka, narvo grotos vietoj įprastos laisvės visiškai sunaikino katytės gyvybę. Ji mirė nesupratusi už ką ir kodėl čia pateko...katė mamytė buvo jauna ir stipri katytė.

« Atgal

Gelbėjom mažylius, jie  negalėjo likti sanitarinėje tarnyboje, nes sirgo ir būtų labai greitai žuvę, todėl buvo nuvežti į veterinarijos kliniką. Klinikoje jiems buvo pastatytos lašalinės, leidžiami vaistai. Tačiau norėdami gero, kiekvieną kartą gydytojai prisiliesdami prie katinukų, sukeldavo baisiausią laukinių širdelių baimę. Mažyliai stresą išgyveno kiekvienas skirtingai. Du oranžiniai broliukai baimę laikė labiau savyje. Palietus juos, jie gūždavosi ir krūpčiojo, drebėjo jų kūneliai. Vieno broliuko širdutė neatlaikė ir jis tyliai užgeso. Baimė ir stresas buvo stipresni...

Liko vienas oranžinis broliukas ir raina sesutė. Sesutė kovojo ir už save ir už broliuką. Kiekvieną kartą leidžiant vaistus, ji aršiai gindavosi. Kai katinukai pagaliau, nors ir labai bijodami pradėjo valgyti ir nebereikėjo lašinant skysčius palaikyti jų gyvybių, šias dvi laukines širdeles laikinai priglaudė viena moteris, kuri taip pat matė kačiukų būklę ir kuriai be galo jų pagailo.

Taigi, kačiukai liko du, jie turi tik vienas kitą, vienas kitu tik pasitiki. Tačiau, geriausia būtų, jei kiekvienas iš jų surastų savo namus. Sesutė labai nepasitiki žmogumi, labai panaši į savo mamytę. O oranžinis broliukas Smėlius nors ir bijo, tačiau nėra agresyvus, labiau gūžiasi iš baimės.



Sesutės dar nedovanojame, tačiau Smėliui labai ieškome supratingo, rūpestingo,  suprantančio kačių charakterį ir atsakingo žmogaus. Smėliukas tikrai pripras prie naujos aplinkos, jei tik žmogus jį priglaudęs bus kantrus ir supratingas.

Jei galite priglausti Smėlių ir esate pasiryžęs pakeisti kačiuko nuomonę apie žmones, skambinkte tel. 865244093, 865354521

 

Taip pat norime visų paprašyti - NELIESKITE visiškų laukinukų katinėlių, kurie niekada gyvenime nebuvo su žmogumi, kuriems žmogus yra tai, ko jie turi saugotis ir saugoti savo palikuonis. Tie, kurie atveža ir palieka likimo valiai tokius katinėlius, net nemato kokios tragedijos vyksta ir kaip kenčia gyvūnai, kaip jie kankinasi. Jie pripratę gyventi laisvėje gamtoje, jų širdys neatlaiko baisaus šoko ir streso. Juk sakoma neatlaikė žmogaus širdis. O juk jie turi tokią pačią širdį kaip ir mes, taip pat viską jaučia ir viską supranta.