Leiskite prisistatyti - aš Sania. Prieglaudoje gyvenu jau.......senokai. Nelabai moku skaičiuoti, bet tada kai patekau čia dar žaliavo žolė. O dabar matau pro langelio plyšį, kad visur balta. Papasakosiu, kiek atsimenu truputį apie save. Gimiau aš visiškai ne čia, o kažkokiame bute. Tik, deja,  ten buvo tikrai labai nekokia vieta. Atsimenu savo mamą, broliuką  ir sesutę. Tame bute gyveno senučiukė ir jos sūnus. Mumis, kol buvo gyva, rūpinosi senučiukė. O jos sūnus namo beveik visada grįždavo girtas. Matėm, kaip senutė dėl jo pergyvena. Bandėm visi kartu ją guosti kaip sugebėjom - murkėm, šildėm kelius, visada buvom kartu su ja. Tačiau vieną dieną senučiukę kažkur išvežė dėdės baltais chalatais. Mes galvojom, kad mūsų senutė greitai grįž. Labai jos laukėm, nes sūnus mumis visai nesirūpino. Tačiau neilgai trukus, iš ateinančių girtų mūsų šeimininkės sūnaus draugų kalbų supratome, kad mūsų senutė mirė. Nuo tos dienos, kai išvežė senutę nuolat kentėme alkį, labai prašėm duoti mums nors ko valgyti, bet  girtas parėjęs namo mūsų šeimininkės sūnus tiesiog griūdavo miegoti. Tuose namuose pastoviai lankydavosi kažkokie žmonės, tačiau dažniausiai jie būdavo girti. Mes stengėmės susirasti bet kokio maisto, valgėme bet ką, kas likdavo nuo girtaujančių žmonių ir vis labiau spaudėmės vienas prie kito, nes žmonėmis jau nebetikėjome.

Cypukė tokia truputį kitokia katytė. Mums atrodo, kad ji įsivaizduoja esanti mažas žmogeliukas. Vaikšto iš paskos ir kažką kalba kalba. Gal taip ji nori pasakyti kažką svarbaus, gal pasiguosti, kad ją paliko tie, kuriais ji be galo pasitikėjo. Mažylė, apie 7 mėn. katytė staiga atsirado viename Vilniaus rajono kieme. Vaikščiojo visiems iš paskos, lindo po automobilio ratais, kad tik žmogus nenuvažiuotų ir jos nepaliktų. Cypukė blaškėsi nuo vieno prie kito žmogaus, tačiau užuojautos ir šiltų namų nesulaukė. Vietoj to, kad kažkas pasigailėtų ir priglaustų mažytę katuliukę, ji buvo priduota į sanitarinę tarnybą. Sanitarinės tarnybos narve Cypukė toliau verkė iš visos širdies, pro grotas stengėsi prakišti ne tik letenėles, bet ir visą kūnelį. Todėl po kelių dienų, iš sanitarinės tarnybos paskambino mums - “kažką reikia daryti, nes Cypukė verkia visą laiką”. Pasiėmėme Cypukę į prieglaudą, bet prieglaudoje, deja, taip pat narvas, kuriame mažylė turi būti uždaryta. Pas mus taip pat prasidėjo graudūs verksmai - Cypukė tiesiog negali būti uždaryta.

Mes nežinome, o ir Cypukė, nors ir daug kalba, bet deja, mes jos kalbos nesuprantame, kas praeityje nutiko mažylei. Galbūt ji buvo kažkur uždaryta ir palikta labai ilgai viena, galbūt ji buvo labai skiausta, nes ir dabar mažylė išsigąsta staigių judesių, puola slėptis.

Cypukei ieškome rūpestingų, mylinčių žmonių, kurie pasistengtų suprasti vienišos širdelės patirtas skriaudas. Katytė be galo meili, paimta ant rankų, ji burzgia ir net nežino kaip čia geriau savo meilę parodyti – ar pabaksnoti nosim, ar pasitrinti galva į skruostą. Mažylė labai ieško švelnumo, šilumos, tačiau patirtos žaizdos dar tikrai nepamirštos, nes išeinant ir paliekant katytę, jos didelėse ir naiviose akytėse atsispindi vienintelis klausimas - “Ar grįši, nepalik manęs”.

Jei galite suteikti Cypukei namus, skambinkite tel. 865244093, 865354521

Rudenį prie mūsų namo Žirmūnuose (Vilniuje) atsirado jaunas, maždaug  1 m. amžiaus katinėlis. Juodas, su baltomis letenėlėmis ir balta krūtine, žaliomis akytėmis. Matyt, jis augo namuose ir šeimininkai jį išmetė į gatvę, nes katinukas atrodė pasimetęs, puldinėjo prie žmonių, bandė gretintis, sekiojo iš paskos. Norinčių jį priglausti neatsirado ir katinėlis po truputį prisitaikė prie gyvenimo gatvėje. Gerų žmonių pamaitinamas, jis praėjo visą kiemo katinų gyvenimo mokyklą, buvo ir apdraskytas, ir apkandžiotas, bet vistiek išliko guvus ir draugiškas – gretinosi prie jį maitinančių, leidosi glostomas. Jis pats susirado sau naujus namus - prisiglaudė daugiabučio namo rūsio langelio nišoje, kuri buvo šiokia tokia užuovėja nuo lietaus ir vėjo. Atėjus žiemai, ant cemento patiesėm jam kailinį paklotėlį, jis ten susirietęs tūnodavo kiauromis dienomis, jo džiaugsmingas temperamentas pamažu blėso. Negili niša menkai saugojo ir šildė, per stiprų lietų paklotėlis sušlapdavo, vėjas košė kiaurai.

Kažkam katinėlio pastogė vis kliuvo - paklotėlis buvo ne kartą išmestas, vieną dieną kažkas atsikirpo didžiąją jo dalį - liko tik gabaliukas. Padarėme jam naują paklotėlį, bet principingas kačių priešininkas kitą dieną išmetė ir tą. Atrodo, tai darė jauna išsilavinusi pasiturinti moteris, dviejų vaikų mama.

Sekmadienį per didžiulę audrą ir šlapdribą katinėlis savo nišoje šlapias ir sušalęs vėl tūnojo ant pliko cemento.

Negalėjau praeiti pro šalį. Pasiėmiau katiną ant rankų ir ryžtingai parsinešiau namo. Jis buvo išsigandęs, bet nesipriešino. Dabar jau apšilo, išdžiūvo, pavalgė, bet dar neatsigavo po streso ir pratinasi prie aplinkos.

Mes namuose jau turim ir šuniuką, ir katę, taigi naujojo gyventojo pasilikti visam laikui negalime. Ieškome jam naujų šeimininkų ir namų. Būtų puiku, jei jis turėtų galimybę išeiti į lauką, prie kurio yra įpratęs.

Katinėlis yra tikrai labai gražus, guvus, sveikas, protingas ir bus Jums dėkingas draugas.

Dovilė, 8 688 26875

Šis jaunutis, 6 mėn. katinukas tupėjo medyje ir šaukėsi šaukėsi pagalbos. Sulaukė jos. Buvo iškeltas iš medžio, bet tik tam, kad pakliūtų dar blogiau, į sanitarinę tarnybą.
Meilų ir gerą katinuką paėmėm iš sanitarin...ės tarnybos. Labai labai prašome nors kelių dienų globos. Po savaitgalio katinėlis turėtų ilgesnę globą.

Priimkite katinuką nors kelioms dienoms. Prieglaudoje jis negali būti. Narve siaubingai stresuoja ir klykia. Išimtas iš narvo - meilumėlis.

Jei galite padėti, labai prašome, susisiekite tel. Nr. 8 652 44093, 8 653 54521