Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius, vienas konferencijos iniciatorių ir visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ pirmininkas, teigė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys gyvūnų priežiūrą ir gerovę reglamentuojantys teisės aktai yra iš esmės atgyvenę.    Seimą dar gegužės mėnesį turėtų pasiekti naujoji įstatymo redakcija – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Juo numatyta pakeisti iki šiol galiojantį Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Naujuoju įstatymu, kuris, tikimasi, bus priimtas rudenį, siekiama įvesti vieningą augintinių žymėjimo sistemą visoje Lietuvoje. Taip pat teikiami pasiūlymai griežtinti atsakomybę už naminių gyvūnų žalojimą.  Parlamentaras P. Auštrevičius siūlo pakoreguoti Baudžiamąjį ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksus. Visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ pirmininkas siūlo didinti nuobaudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kurios siektų jau ne iki 300 litų, o 500-1000 litų. Taip pat P. Auštrevičius siūlo koreguoti baudžiamąją atsakomybę už gyvūnų suluošinimą ar nužudymą. Planuojama, kad atsakomybė jau bus taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. „Žinoma, pirmiausia sieksime skleisti geras, pozityvias žinias tam, kad žmonės su gyvūnais elgtųsi taip pat, kaip ir su savo šeimos nariais. Vienas mūsų tikslų – pasiekti, kad kas kartą negirdėtume apie vis naujus augintinių kankinimo atvejus“, – teigė P. Auštrevičius. Tarptautinis gyvūnų gerovės konsultantas Adolfo Sansolini Seime vykusioje konferencijoje tvirtino, kad Europos Sąjunga (ES) iki šiol neturi vieningos gyvūnų žymėjimo ir identifikavimo sistemos. Tuo tikslu šiuo metu rengiama 2011-2015 m. ES gyvūnų gerovės strategija.   „Į naminių gyvūnų apsaugą ir priežiūrą ES didesnį dėmesį atkreipė tiktai prieš dvejus metus. Naują strategiją rengiame tam, kad galėtume sekti ir kontroliuoti augintinių populiaciją, užtikrinti jų apsaugą“, – teigė A. Sansolini. 

Lietuvos iniciatyva vykusioje pirmojoje Baltijos šalyse konferencijoje „Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika“ dalyvavo per 200 specialistų iš 25 ES valstybių, Baltarusijos ir Rusijos.

Konferencijoje buvo parengta speciali „Vilniaus deklaracija“ gyvūnų gerovės klausimais. Konferencijos iniciatoriai paragino ES parengti ir numatyti finansinių išteklių gyvūnų gerovės programai remti.

Šaltinis: www3.lrs.lt