Ieško namų
Straipsnių archyvas
Likimai
Bumsis
 |
 |
 |
 |
Bumsis - vokiečių aviganio ir bokserio mišrūnas. Jam apie 2 m. Sugautas valkataujantis soduose labai išsekęs, jis pateko į grindą, kur jo dienos buvo suskaičiuotos, nes nesikėlė iš kampo, stresavo ir nevalgė. Jo reg. nr. grindoje buvo 479. Visiškai palūžęs, pasidavęs likimui, stresuojantis Bumsis Grindoje http://www.gyvunugloba.lt/lt/fates/g.21521. Jį suspėta išgelbėti ir šiuo metu jis glaudžiasi pas antrąją po grindos globėją. Bumsis nepaprastai dėkingas už išgelbėtą gyvybę, jis suprato, kad jau yra saugus ir atsidėkoja žmonėms švelnumu, ramybe ir nepaprasta meile. Šunelis yra puikaus charakterio - ramus, inteligentiškas, tvarkingas, sutaria su kitais gyvūnais. Puikiai tiktų vienišam žmogui ar ramiai šeimai - visada nori būti šalia žmogaus, vaikščiodamas lauke vis baksteli snukučiu į koją, įsitikina, kad neliko vienas. Regėjimu šuo gauna tik apie 20% informacijos (kaip kad žmogus - uosle), todėl namie po kelių dienų net nesijaučia, kad jis nemato. Vis dėlto būtent dėl šios priežasties jo nedovanosime nervingiems, norintiems greito rezultato žmonėms. Jeigu susidomėjote Bumsiu, bet abejojate, ar susitvarkysite su jo negalia - kreipkitės skelbime nurodytu el.paštu, ir gavę daugiau informacijos galėsite nuspręsti. Bumsis labai tiki, kad ras tą vienintelį.
Gavau šiandiena laišką iš naujų Bumbio namų ir noriu su visais pasidalinti, nes iš džiaugsmo netveriu "savo kailyje": Ilgai neturėjau galimybės jums parašyti, bet dabar jau rašau su labai geromis naujienomis. Pirmiausiai, visiems kurie domisi Bumbiu tikrai galite pasakyti, kad namus jis jau surado. Nuo praeito, jums išsiųsto, laiško daug kas pasikeitė. Svarbiausia, jau seniai nustojom vartoti vaistus, Bumbis jau atgavo apetitą, kurį turėjo namuose. Su daiktais, baldais namuose apsiprato. Nors kai uždedu antkaklį ir jis supranta, kad greitai eisim į kiemą, iš džiaugsmo trankosi į visus kampus. Kieme dažniausiai paleidžiu, nors ir ten stengiasi būti netoli manęs. Su katinu sudėtingiau, nors prisileidžia Bumbį jau arčiau, bet kai būna per arti, parodo, kad turi nagus. Deja, Bumbis vis tiek jį persekioja ir kai išgirsta sukniaukiant bėga jo ieškoti. Beja, gal prieš savaitę, buvo įdomus nutikimas. Bumbis stovėjo priešais mane, kai aš tuo metu nuo žemės kėliau jo kaulą. Kai greitai pakėliau į viršų, Bumbis susigūžė. Atrodė išsigando, kad jam su tuo kaulu trenksiu. Argi, aklas šuo galėtų taip reaguoti? Planuojam greitu metu Bumbį parodyti vet. gydytojui, kuris mūsų mieste laikomas vienu geriausių. Į jį kreipiasi daug žymių Lietuvos veislynų, be to jis išgelbėjo mūsų šuns gyvybę, atlikęs labai sudėtingą operaciją. Klausėte, kaip jis elgėsi vienas likęs namie. Labai apsidžiaugiau, kad grįžus namo neradau nei vieno sugadinto daigto. Ir šiaip, prieš jam atvykstant į mūsų namus, buvau pasiruošus, kad bus labai sunku, kol šunelis prisitaikys. Iš tikrųjų nieko panašaus. Negaliu patikėti, kaip greitai jis priprato ir kad nekėlė beveik jokių problemų. Dabar kiekvieną rytą ir grįžus namo išskirtinai mane pasitinka stipriu apkabinimu. Be to, dabar jau ateina tik pašauktas manęs. Ir šiaip šis šuo, tikras meilės įsikūnijimas :). Vat kokį ilgą laišką parašėm kartu su Bumbiuku. Tiek naujienų iš jo gyvenimo.
