Šunelį viename kaime atvežė mašina ir išmetė. Bėgiojo jis laisvas paskui vaikus, kurie jį vadino kudlium, prisiglausdavo kur laiptinėje pernakvoti, vieni numesdavo kauliuką, kiti paspirdavo. Čipsas bėgdavo paskui kiekvieną mašiną, gal tai jo žmogus grįžo. Deja praėjo metai, o žmogus taip ir negrįžo. Manome, kad gana šuniukui klajoti, laikas rasti tikrus gerus namus.