Marlį juokaudami vadiname dideliu špicu. Šunelis iš tikrųjų turi špico bruožų, toks gražus meškiukas trumpu snukeliu. Marlis turėjo "šeimininkus". Juos rašome kabutėse sąmoningai. Visą gyvenimą Marlis buvo neprižiūrimas, klaidžiodavo gatvėse diena iš dienos, niekada nebuvo šukuojamas ar maudomas. Galų gale žmonės paprašė kad Marlį priimtume į prieglaudą. Pas mus jis atsirado susivėlęs ir koltūnuotas. Marlis gavo grožio procedūras ir dabar visas kvepiantis prisistato jums. Taigi, Marlis jau vyresnis šunelis. Kaip būdinga mažaugiams šuneliams, Marlis labai guvus ir žvalus. Šis didelis "špicas" ieško mylinčių ir saugių namų.

Norintys priglausti Marlį, skambinkite.