Mersis atkeliavo į LGGD Vilniaus skyriaus prieglaudą, kai Grindoje vietos jam nebeliko. Vietos nebuvo ir pas mus, bet truputį pasistumdėme ir laisvą kampą suradome. Tuo pat metu mus paliko senolis Džokas. Vienas senjoras užleido vietą kitam.

Aiškiai matėsi, kad Mersiu nebuvo rūpinamasi, jo fizinė būklė buvo labai prasta, nežinojome, ar išgyvens. Šėrėme nedidelėmis porcijomis keletą kartų per dieną, negailėdami geresnio kąsnio (nors valgo viską ir apetitu tikrai nesiskundžia). Panašu, kad pamažu atsigauna tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nuo pirmų dienų šiek tiek papilnėjęs, nebeišpila savo maisto iš dubens, kasdien su gera nuotaika išlenda pasisveikinti, o su Anželikos pagalba mokosi ir pasivaikščioti po šalia esančias pievas, nes akivaizdu, kad buvę šeimininkai jo tikriausiai nėra išvedę.

Mersis visiškai aklas, bet jo klausa dar pakankamai gera (nors buvo kalbėta, kad jis beveik kurčias). Laikome jį kiek atokiau nuo savo triukšmadarių, tik mažosios Megė ir Mela nevengia palakstyti po jo teritoriją.

Panašu, kad Mersis vėl pradeda džiaugtis gyvenimu. Vargu, ar jis susiras naujus šeimininkus, bet jei norite priglausti senuką ir suteikti normalų gyvenimą bent jau senatvėje - kreipkitės.