Kaip gyveno šis katinėlis tikrai negalime atsakyti. Galbūt matant taip atrodančius gyvūnus mums jau nebederėtų stebėtis. Atsiras dar ir tokių, kurie pasakys, kad Lietuvoje ir žmonės... blogai gyvena. Tačiau....žmogus dėl to ir yra žmogus, nes turi pasirinkimą kaip gyventi - ar dirbti ir užsidirbti, ar sėdėti ranką ištiesus. Na, o jie...prijaukinti prieš tūkstančius metų, jie patikėjo žmonėmis ir vis dar tiki. Tačiau matant kaip atrodo šie gyvūnai, o mums tenka matyti tokius labai dažnai, kyla klausimas – kam mes juos iš viso prisijaukinome?
Atsakingas ir mąstantis žmogus, atsakingai priima sprendimus, atsakingai rūpinasi prijaukintais, priglaustais gyvūnais. Atrodo, kad tokie žmonės ir turėtų būti, tačiau, kai lankaisi sanitarinėje tarnyboje, šios iliuzijos dūžta kaip trapus stiklas, nes labai dažnai pamatai tokius apleistus, nukankintus gyvūnus, kurie tapo kažkieno abejingumo, neatsakingumo ar net sadizmo aukomis.

Šis buvo atvežtas į Vilniaus sanitarinę tarnybą kažkokio vyriškio - apleistas, išbadėjęs, beveik be dantukų. Atvežęs numetė jį kaip šiukšlę ir įsakė sunaikinti. Sustabarėjusiomis smegenimis, sustabarėjusia siela, tas vyriškis labai nustebo, kai jam buvo atsakyta, kad katinėlis nebus sunaikintas, jei jį perims gyvūnų globėjai.

Perėmėme šį nabagėlį ir kitą kartu atvežtą vargšytę katytę į globą ir nuvežėme į veterinarijos kliniką. Pavadinome juos Mykoliuku ir Severiūte.

Mykoliuko kojytė kažkada sulaužyta ir savaime sugijusi išliko deformuota su atsikišusiu kauliuku, viena ausytė nušalusi arba nuplėšta išlikimo kovose. Severiūtė dėl visiškos nepriežiūros ir negydymo, neteko akies, yra be galo išliesėjusi, turi daugybę blusų, kurios sukėlė odos dermatitą ir šlapiuojančią egzemą ant krūtinės.

Nežiūrint tokios būsenos, abiejų charakteriai be galo švelnūs ir jaukūs, Severiūtė ypatingai, Mykoliukas, kaip vyras, santūresnis. Abiejų akyse viltis ir tikėjimas...
Ne vieną ir ne du kartus gelbėjome iš sanitarinės tarnybos tokius apleistus ir nukankintus gyvūnus. Pajutę rankų šilumą, ramybę, priežiūrą, gaudami gydymą ir kokybišką maistą, gyvūnai atsigauna, jei tik nebūna pažeisti gyvybiškai svarbūs organai – kepenys, inkstai.

Šiems katinėliams taip pat atlikome kraujo tyrimus, kurie parodė, kad gyvybiškai svarbūs organai nepažeisti, todėl jie atsigaus.

Šiuo metu abu katinukai laikomi veterinarijos klinikoje, esančioje Papilėnų g. 3, Vilniuje ir tikime, kad su jūsų pagalba jiems galėsime padėti, taip kaip galėjome pagelbėti kitiems nuskriaustiems tų, kurie save vadina žmonėmis (ar jie taip gali vadintis, mes labai abejojame).

Taigi, jei jūs nesate abejingas tiems, kurie vis dar tiki ir pasitiki žmogumi, kurie panašūs į mus, nes jų kūneliuose rusena tokia pati gyvybė ir plaka tokia pati širdutė, kurie trokšta būti mylimi ir patys myli visa savo esybe, kurie nori gyventi ir džiaugtis gyvenimu, galite prisidėti prie šių senukų gydymo ir išlaikymo klinikoje (kiekviena diena abiem kainuoja 20 lt.), pervesdami auką į mūsų sąskaitą ir paskirtyje nurodydami „Mykoliukui ir Severiūtei“. Jei norite juos pamatyti, galite atvykti į kliniką ir nupirkti maistuko, nes Severiūtė nebeturi nei vieno dantuko, todėl jai labai reikia kokybiškų konvervų. Vargšiukė negali sukramtyti kieto maisto.

VšĮ "Beglobis" kodas 303194182
LT167300010137615996 SWEDBANK

Jei norite daugiau sužinoti apie šiuo katinėlius, galite skambinti tel. 865354521, 865244093 arba rašyti el. paštu: info@beglobis.com
Ir žinoma, labai prašome visų, gal jūsų tarpe atsiras žmogus, kuris suteiks šiems nieko gero savo gyvenime nepatyrusiems gyvūnams, savo namus, rūpestį ir globą, kad jie suprastų jog ne veltui kažkada patikėjo žmonių gerumu.