Namuose

2014-01-31

Kalytė Ledi siunčia mums labų dienų

Buvęs skelbimas ČIA

Laiškas "Ar atsimenat mus? Bet pamatę jau nepažintumėt! Atsiverčiau senas Ledi nuotraukas, ir nustebau ją pamačius tokią kudutę, atsimenu tada aš ją lengvai pakeldavau, na o dabar pakelti dar išeina, bet labai sunkiai! Pridėsiu Jums kelias nuotraukas, tik jos darytos gruodžio pradžioje, Ledi dar labiau pasikeitus, tikrai atsiųsiu ir naujesnių foto, nes mes labai ją džiaugiames ir norim pasirodyt kaip mums gera gyvent! Vis dažniau mums žmonės užduodą klausimą - iš kur jūs gavot tokį šunį? Aš nemoku nupasakot kokio protingumo Ledi yra, ji stebina mus iki šiol, ji labai lengvai pasiduoda dresūrai. Ji labai draugiška, bet kartu ir labai sargi, stebina kaip ji prižiūri kiemą. Pas mus dažnai užeidavo darbininkai į rūsį pasiimti įrankių (tėtis užsiima statybom), bet jau nebeužeina niekas, po to, kai vieną radom priremtą rusį prie sienos, kitą prie tvoros, žodžiu į kiemą įsileido, o išeit nebe, tai dabar visi stovi prie tvoros ir laukia kada ateisim ją uždaryt į voljerą.

« Atgal

Nei vienas mūsų šuo niekada nieko neužkasdavo, o Ledi viską slepią, dabar jau šiek tiek mažiau, bet taip būdavo, net naujus žaislus užkasdavo. Dabar duodam iš ryto ir vakare šilto maisto, tai pati atneša savo bliūdą, šito mes jos nemokinom. Ją įsimyli visi žmonės, kuriuos su ją supažindinam, tad skanėstų gauna labai daug, jau jaučiam, kad lepunėlė pasidarė. Atrodo lapkričio mėnesį buvo sugalvojus išsimaudyt tvenkiny, tai gerai, kad šalia tvenkinio buvo turėklai, nes būtų ir sesė mano kartu išsimaudžius. Aš galėčiau apie ją pasakot ir pasakot, nes kiekviena diena su ja yra vis kitokia. Šiandien aš nežinau kaip galėjom gyventi be jos ir atrodo, kad ji ir buvo visad kartu su mumis. Labai Jums Ačiū! "