Namuose

2014-05-14

ROKIS-Murkalų karalius

Katuko buvęs skelbimas ČIA

Noriu pasidalinti pirmais įspūdžiais apie Rokį: aišku, dar yra problemytė su Silkute, tačiau jei pirmą vakarą ji akylai stebėjo Rokį nuo spintos, tai dabar jau ramiai miega savo dėžutėje ant spintos, Silkutė dar šnypštukas, o Rokis bando prieiti ir susidraugauti, tikiuosi, jam pavyks; naktį tai ramu - kiekvienas kačiukas savo pusėj - Rokis jau pas mane "prisirašė", Silkutė pas sūnų kaip ir ankščiau. Ką dar pastebėjom: jeigu pirmą vakarą ir dar vakar Rokis manė, kad jeigu kas atsikelia iš savo vietos, tai būtinai turi eiti įdėti guliašo jam į dubenėlį, šiandien jau ramiau į viską reaguoja; gražiai žaidžia; leido pašukuoti, o va nagiukų nukirpti - ne (perspėdamas šitas gerietis man įkando); ant sofos užšoka ir nušoka be problemų (nors jeigu skuba - labiau tinka žodis "nusigrūda"); labai juokingai murksi - jam, dideliam katinui, jo "mur' išeina saldus ir plonas kaip mažo kačiuko; yra tikras "murkalų karalius", kai įsiklausiau - gali murkti keturiais būdais: pirmas, normaliai, antras, garsiai net kriokdamas, trečias pridėdamas ploną mur ir dar tyliai šnarpšdamas pro nosytę. Ko nemoka - tai užsigrūsti ant kelių ir ten išsidrėbti ir  įsitaisyti, nors šitą meną manau įsisavins greit. ir dar kaip tikras vyras - murzius ir smirdalius: prausiasi mažai, daugiausiai tai pilviuko apačią, snukutį labai mažai, atrodo, pats guliašu visas "prakvipęs", žandai murzini, kai į dėžutę reikaliuką padaro, visi užuodžiam iš karto, nes neužkasa, o tik aplink dėžę smėliuko pridrabsto. Nors tai smulkmenos, svarbiausia - MURKALAS iš didžiosios raidės. Dėl kojytės - tai šlubčioja, bet juda laisvai, ant palangės dar nebandėm, bet ant sofos užšoka be problemų..

« Atgal

ROKIS II - besočių karalius.


tęsiam serialą. 
Dabar mūsų didžiausia problema - susidraugauti Rokiui su Silkute, bet kadangi abu besočiukai, tai darom taip: kai Rokis "numarina pirmą kirminuką" (kartais ir daugiau), kviečiam ir Silkutę, tada Rokis atsitraukia (tarp nosyčių lieka tik sprindžio atstumas), aš glostau Rokį ir mes abu kantriai laukiam, kol Silkutė teiksis pasisotinti. Kai princesytė soti atsitraukia, Rokis ramia sąžine kaip tikras kaimietis sušlamščia ir savo dalį, ir ką paliko Silkutė. Šiandien vakare po darbo įvyko beveik mažas stebukliukas - abu ėdė gal pusę minutės kartu iš vieno dubenėlio, paskui Silkutė pakėlė snukutį, pauostė, apšnypštė (smirdalius!)  ir atsitraukė (nuotraukoj 4, kai abu ėdė - nebespėjau).  
Beje, kai pašukavom - kailiukas daug švelnesnis liko (gal dar gerai nuglostytas...).
Manau, su laiku ir Rokis supras, kad jo dabartiniuose namuose paėsti bus visada, ir kad nebūtina susikimšti viską kas yra. Bet kaip kaulija gražiai... Koks alkaniukas! Koks artistas!! O kai dar su tais savo laibais "mur" ir murkimais, tai jam atsispirti sunku. Gal ir neblogai būtų truputį lašiniukų prie šonų pridėti, bet aišku, su jo kojyte viršsvoris nereikalingas.
Dar, elgiasi kaip ir visi naminiai - kai tik suskambėjo žadintuvas, iš karto įsijungė režimą "ALKANAS", t.y. "LABAI ALKANAS".
Taip kad visi neliūdim. Ką tik Rokis su guliašu sukimšo 1,5 tabletės nuo kirminų (pasiraukydamas, bet nieko), jeigu viskas gerai - po 14 d. eisim skiepytis.
Tai šiam kartui tiek.