Roksytė turi ypatumą : ji amžinai alkana! Tikriausiai, sunki buvo jos vaikystė :) Nuo to laiko, kai Roksė paaugo tiek, kad sugebėjo užsiropšti ant kėdės, o po to ir ant stalo, ji pradėjo vagiliauti. Na, kad katė nori mėsos ar žuvies - tai suprantama, bet šita katė ėda VISKĄ! Greitai susigaudėme, kad negalima palikti ant stalo nei košės, nei sriubos, nei omleto, duonos gaminių, salotų ar mišrainių - nieko! Kartą suviduriavo - buvo pavogusi varškės spurgų...
Buvau ir aš klaidą padariusi : gailėdamasi vargšės alkanos katytės, leidau jai valgyti jos maistelio iki valiai, nes tie 40 gramų atrodė taip mažai... Po poros dienų ji sunegalavo : aptingo, nebežaidė, išsipūtė pilvukas... Nuskubėjome pas tą pačią veterinarę, kuri mums buvo atidavusi Roksę. Gydytoja akimirksniu susigaudė, kokia čia "liga" , skyrė vaistus bei liepė griežtai laikytis maitinimo normų ir nepasiduoti katės "provokacijoms".
Roksė buvo priversta laikytis dietos ir greitai pasveiko. Bet ji vis tiek visada yra alkana.
Per porą mėnesiu Roksytė užaugo kone dvigubai, išgražėjo, akys plačiai atsimerkė - buvusi pabaisytė tikra gražuolė pasidarė!
Katytę sterilizavome maždaug metų amžiaus. Dar su gydytoju bendravome, kai Roksei sutriko šlapinimasis, net teko antibiotikus vartoti nuo šlapimo pūslės uždegimo, specialų dietinį maistelį duodame...
Roksė miela, mėgsta žaisti, ypač patinka nauji žaisliukai - senus panelė ignoruoja :)
Nenorėjo miegoti jai skirtame namelyje, lipo į lovą. Kartą tvarkydama kambarį užkėliau jos namelį ant žurnalinio staliuko prie radiatoriaus - Roksė tuoj įvertino šildymo privalumus ir apsigyveno savo būste, mat aukštesnio sosto reikėjo karalaitei :) Dabar jos sostas taip ir stovi ant staliuko. Bet nakčiai vis tiek dažnai į lovą įsliūkiną :)
Roksė skirtingai elgiasi su šeimos nariais : vieno vaiko privengia, kitą medžioja, iš vyro kaulyja žuvies (bet gydytojas griežtai uždraudė), pas mane ateina pamurkti, pasiglaustyti ir maistelio reikalauti. Darbo dienomis labai anksti keliuosi į darbą, tad Roksė keliasi kartu ir įprato anksti gauti pusryčius. Taigi savaitgalio sąvoka jai neegzistuoja - tuo pačiu laiku pradeda triukšmauti - numeta smulkius daiktus, kniaukia, ant manęs užšoka - reikalauja pusryčių:) Pripratinau augintinę ryte pirmą nueiti į tualetą, po to gauti pusryčius. Taigi, jei ryte delsiu duoti jai maistelio, Roksė reikalauja, nuskuba į tualetą, padaro savo reikalą, ir jau kita intonacija - įsižeidusi - "juk padariau teisingai, duok greičiau valgyti!" vėl reikalauja savo teisėtų pusryčių :)
Roksytė yra keliavusi su mumis automobiliu po Lietuvą : pirmąjį kartą labai bijojo, nes juk iš namų ji neišeina. Vėliau jau ramiau važiuodavo, greičiau naujoje vietoje apsiprasdavo.
Roksė noriai kramsnoja jai nuolat auginamos kačių žolės, bet vistiek nepraleidžia progos apkramtyti mano tulpių poukštės.
Katytė puikiai papildė mūsų šeimą, yra mylima, mus juokina ir džiugina. AČIŪ jūsų darbuotojams, kad kadaise ją kažkur suradote ir mums atidavėte :) :) :)"
