Gražuolę mėlynakę Saiką pridavė į Grindą, nes atnešusieji teigė kad ji įdrėskė vaikui. Nesigilinome. Žinome iš praktikos, kad kai kurie tėvai paimdami gyvūną į šeimą tikisi, kad jis nevalgys, nesituštins, na ir žinoma, jau jokiu būdu neįdrėks vaikui. Beje, vaikui juk galima gyvūną erzinti, tampyti, nešioti, imti už uodegos, tik gyvūnui reikia į tai nereaguoti, jokiu būdu nerodyti kad tai jį erzina, na ir žinoma, neduok Dieve, neįdrėksti ar neįkąsti vaikui. Jeigu tai įvyksta, gyvūnas išspiriamas lauk be jokio pasigailėjimo. Deja, koks auklėjimas, toks ir mentalitetas susiformuoja. Graudu... bet Saiką bent jau atnešė į Grindą. Šiuo metu ją globojame Beglobio prieglaudoje. 
Iš pradžių katytė buvo labai nervinga, matėsi, kad buvo erzinama ir tampoma, nes gūždamasi bandė apsiginti, traukėsi į kamuolį, visą laiką urzgė. Dabar, Saika, supratusi, kad rankos ne erzina, ne tampo, o glosto, atsigauna, atsipalaiduoja. Mėlynakė gražuolė glostoma jau ne urzgia, o murkia, žaidžia ir bando trintis į rankas. Saika pažymėta mikroschema, skiepyta, sterilizuota, tvarkingai naudojasi kraiko dėžute. Saikai ieškome ramaus žmogaus, kuris supranta, kad gyvūnas nėra daiktas ar žaislas, kad jo nereikia erzinti ir tampyti.