Prieglaudoje turime "piktuką". Tai didelė tragedija ne tik savanoriams, kurie net normaliai katytės narvo negali išvalyti, bet ir pačiai katytei.
Šio padariuko gyvenimo istorija liūdna: jos šeimininkė, sena moteris buvo paguldyta į ligoninę. Ta senolė paprašė savo kaimynės, kad katytę "atiduotų į geras rankas". Kaimynė katytę nunešė į benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą. Taigi, katytė buvo atiduota į “geras rankas” sanitarinę tarnybą. Aišku, kad ta kaimynė neieškojo jokių "gerų rankų", padarė kaip jai pačiai paprasčiau, nes juk paprasčiau atiduoti gyvūną į sanitarinę tarnybą nei ateiti kartą per dieną paduoti maisto ir išvalyti kraiko dėžutę.
Darbuotoja iš sanitarinės tarnybos paprašė mūsų priglausti katytę ir suteikė galimybę pakalbėti su senolės kaimyne. Į mūsų prašymus palaikyti vargšę katytę namuose kol ieškosime namų gavome beširdiškus atsakymus, kad ji TIKRAI nesineš katytės atgal, nes “atvažiavau, o dabar ją vėl atgal vežti – ne”. Į mūsų nuogastavimus, kad naminukė katytė be skiepų ir taip stresuojanti gali užsikrėsti ir susirgti, ta moteris atsakė - “ką čia paisote katės neserga, ko jai sirgti, sveika katė”.Galų gale ta moteris tėškė: “jei nepaimsit išmesiu į gatvę”. Žodžiu supratome, eilinį kartą susidūrėme su tamsumu, abejingumu, žmogiškumo neturėjimu.
O dabar katytė, kurią pavadinome Šelte, nes kaimynė atidavusi katytę į „geras rankas“, net jos vardo nepasakė, gyvena prieglaudos narve ir iš streso visiškai nieko prie savęs neprisileidžia. Ji šnypščia, mušasi ir labai labai pyksta. Galima suprasti tokią jos dvasios būseną, nes Šeltė jaučiasi išduota, nemylima, nebereikalinga. Katinukė tikrai buvo prižiūrėta - storuliukė, blizgančiu ilgesnio plaukučio kailiuku. Ji visada gyveno su savo šeimininke, buvo mylima ir lepinama ir staiga.........narvas, grotos, nepažįstami žmonės, kiti gyvūnai. Labai baisu, labai neramu. Todėl Šeltė ir ginasi, visų bijo.
Kreipiamės į jautrius ir supratingus žmones, kurie supranta, ką jaučia išduota ir nebemylima gyvūno širdelė. Gal skaitytojų tarpe atsiras žmogus, kuris padės šiai katytei nugalėti savo baimes. Šeltė greičiausiai atsigautų jei patektų į jai žinomą naminę aplinką, nes ji niekada nebuvo uždaryta narve ir nesupranta kodėl negali užšokti ant palangės, kodėl negali pasivaikščioti po namus, už ką ji nubausta, kad uždaryta už grotų.
Geriausiai, kad Šeltė gautų ramybę, atsigautų, o tada tikrai jos širdelėje išnyktų visas nepasitikėjimas žmonėmis.
Jei jaučiate, kad galite padėti šiai likimo nuskriaustai mažylei, skambinkite tel. 865244093, 865354521 arba rašykite el.paštu: info@beglobis.com