Už tai, kad pavyko išgelbėti Temidę, galiu dėkoti Aukščiausiam. Eilinį vakarą, po darbų eismo spūstyje važiuojat į prieglaudą pastebėjau vidury judriausios gatvės besiblaškančią juodą nedidelę šunytę. Kas gyvena Vilniuje, žino kokia tampa Olandų gatvė piko valandomis, šunytė blaškėsi būtent ten. Ji nebėgo šaligatviu, ji mesdavosi tai į vieną eismo juostą, tai į kitą. Iš tikrųjų tuo metu beveik sustojo širdis, mačiau, kaip jos vos neparbloškė kita eismo juosta greitai važiuojantis automobilis. Tokiais atvejais negalvoju kas bus, kaip bus, ar bus saugu. Gal tai ir labai blogai - nežinau, niekada nesvarsčiau. Automobilį mečiau pirmame pasitaikiusiame nedideliame keliuke, palikau įjungtu varikliu, nes naiviai tikėjausi iš karto pagauti mažylę. Bandžiau nukreipti ją į šaligatvį, tačiau šunytė perbėgo į priešingą eismo juostą, aš paskui - viduriu gatvės, rankomis stabdydama mašinas, vyliausi, kad ant žmogaus nevažiuos, o jei palikčiau šunytę... galimybės išgyventi greičiausiai jai nebebus. Jau iš karto pastebėjau, kad kažkas šunytei ne taip, netvirtai stato kojytes, keistai reaguoja į aplinką. Jau atrodo, galiu ją ranka paliesti, staiga ji vėl metasi į priešingą eismo juostą. Taip ir bėgiojau paskui ją mašinų pilna Olandų gatve nuo kalno aukštyn žemyn. Labai dėkoju vieno automobilio vairuotojui, kuris užtvėrė šunytei kelią, kad ji neišbėgtų į eismo žiedą. Jo dėka, mažylė iš gatvės galų gale metėsi į šaligatvį ir nubėgo link automobilių serviso. Man daužėsi širdis ir drebėjo rankos, meldžiau, kad tik ji vėl nespruktų į gatvę. Ačiū serviso darbuotojams, kurie atsiliepė į pagalbos šauksmą, apsupo šunytę, kad ji negalėtų pabėgti. Ir pagaliau, ačiū visiems, kas nesužeidė mūsų ir padėjo man - šunytei uždėjome pavadėlį. Dabar Temidė prieglaudoje. Suprantame kodėl mažylė taip elgėsi - lyg be orientacijos, susigūžusi, nesuvokdama kur ji, kas vyksta ir kad ji yra mirtiname pavojuje. Temidė akla arba jei mato, tai labai prastai. Mažylė dar be galo baikšti, saugiai ji jaučiasi tik prisiplojusi, prisispaudusi prie žmogaus. Temidė neturėjo jokio antkakliuko, jokio pavadėlio. Tačiau ji prižiūrėta, kailiukas gražus. Skaudu žiūrėti kaip Temidė gūžiasi - kiti kvapai, kiti balsai. Mažylei turbūt be galo baisu. Kaip ji atsidūrė mirtinai pavojingoje gatvėje? Gal kas nors atpažinsite ją? Gal kas nors žinote iš kur ji? Skambinkite tel. 865244093, 868474049. Jei neatsiras jos šeimininkai, Temidė bus dovanojama. Suprantama, kad tokiems šuniukams surasti namus labai nepaprasta, bet žmonės, kurie priglaudžia likimo nuskriaustą gyvūnėlį iš jo gauna begalinę meilę ir atsidavimą. Temidė yra labai švelni, labai gera kalytė, labai pasitiki žmogumi, glaudžiasi, spaudžiasi prie jo visu savo kūneliu.