Deja, bet mūsų Uogytė vis dar prieglaudoje. Mažylė labai prisiriša prie savanorių, ima galvoti, kad čia jos namai. Negerai, nes kuo ilgiau pas mus būna, tuo labiau visi vienas prie kito prisirišam. Nors Uogytė maža, bet nuo nepažįstamų žmonių savo mylimus savanorius gina, saugo namelį kuriame gyvena. Tai nuostabi šuniukė. Džiaugsminga be galo. Uogytei reikia tos vienintelės ir nepakartojamos šeimos, kurioje ji bus mylima, o jau Uoga tai myli net ne visa širdute, o visu kūneliu, visa esybe.