Gruodžio 31 d., Naujųjų metų išvakarėse, po darbo su pirkinių maišeliais visi skubėjo namo ruoštis švęsti, sutikti naujus metus. Visi džiugios bei geros nuotaikos. Visi skubėjo ir nepastebėjo, o jei pastebėjo, paspartindavo žingsnį ir praeidavo pro mažą, sušalusį, graudžiai verkiantį ir pagalbos prašantį katinėlį. Susisukusį į kamuoliuką, šlapią ir apledėjusį, pas kurį vietoj snukučio buvo tik pūlių ir purvo mišinys.. Sniego pusnyje gulintį mažytį kačiuką išgelbėjo nuo mirties viena moteris. Naujųjų metų naktis jam būtų buvusi paskutinė. Ryto katinėlis būtų nebesulaukęs.
Negalvodama čiupio mažutėlį. Visą likusį kelią nešė glėbyje, o jis net nekrutėjo, tik virpėjo prisiglaudęs. Pravalius pūlius nuo akyčių, nosytės, kačiukas ėmė murkti, glaustytis, pats bandė praustis, minkė pėdytėmis. Labai dėkojo, glaustėsi ir norėjo būti geras. Tą patį vakarą nuvežtas ir paliktas veterinarijos gydykloje (VšĮ "Beglobis" globoje).
