Šiandien norime prisiminti tuos, kurie mus paliko. Per anksti, vos tik gimę ar pabuvę su mumis tik kelis mėnesius. Užgesę tyliai ant mylinčio žmogaus rankų ar susigūžę į kamuoliuką kažkur patvory, kampelyje ar tamsiam rūsy. Nesulaukę pagalbos ar išduoti, pamiršti ir palikti kęsti savo tylaus skausmo, kartais nepakeliamo ir net protu nesuvokiamo...
Mums šių metų pabaiga buvo itin skaudi negailestingas, staigus maras nusinešė trapias, be skrupulų žmonių iš namų išmestas gyvybes. Šios dienos išvakarėse iškeliavo dar viena maro ir žmogaus žiaurumo auka, katinukas Sendis.
Brangieji, mylėkite savo augintinius, neišduokite jų nekaltų širdelių, rūpinkitės ir prižiūrėkite tuos, kurių gerovė ir gyvenimas telpa žmogaus rankose...