Šį kovą Beglobio prieglaudoje neliko dviejų senbuvių šuniukų, kurie taip ir nesulaukė namų ir šeimininkų :(. Manome kad Tajui ir Becei buvo virš 16 metų.

Becė pas mus pateko 2015 m. vasarį po pagyvenusios moters apsilankymo prieglaudoje su prašymu paimti jos 13 metų kalytę. Kitą rytą Becytė buvo rasta prie prieglaudos vartelių... http://beglobis.com/Beglobio-naujienos-690.html?articlepage=71&articleid=1263. Taigi Becė Beglobyje pragyveno virš 3 metų. Galima sakyti, kad Becė simbolizavo naują šunelių priežiūros Beglobio prieglaudoje etapą, kai nebeliko nešvaros, tinginystės, veidmainiavimo ir kenkimo gyvūnams. Tada prasidėjęs nuoširdaus rūpesčio šuneliais laikotarpis tęsiasi iki šiol ir tikime, kad jis jau niekada nesibaigs.
Tuo tarpu Tajas gyveno pas mus nuo 2012 m. birželio taigi beveik 7 metus, ilgiausiai už visus. Jis buvo paskutinis šuniukas dar spėjęs pagyventi senoje Beglobio vagonėlių vietoje Grindos teritorijoje Fabijoniškėse, "matęs" ir prasčiausius Beglobio istorijoje savanorius, jų apsileidimą ir vis gerėjančias Beglobio gyvūnų gyvenimo sąlygas. Iki pat mirties Tajas turėjo puikų apetitą, taikiai trepsendavo po teritoriją.
Dabar prieglaudoje vyriausias šuniukas liko Kreizis, kuriam pasak buvusių šeimininkų 14 metų.
Nuotraukose Tajas 2012 m. Grindoje ir 2016 m. netoli prieglaudos prie žydinčios slyvos, kuri buvo nupjauta pernai bei Kreizis pasakojantis Becei apie savo gyvenimą kaime (2017 vasara).