"Nebijok, mažute, nebijok“, – sakau jai. – Aš tavęs neskriausiu.“ Tik sekundėlei nusisukau ir pajutau švelnų vilkės drėgnos nosytės prisilietimą. Taip, dabar ji kalbino mane. Nežiūrint to, kad vilkės išvaizda galinga, širdelė jos tokia moteriška, trapi, išsigandusi. Ir žmogaus jai reikia neišpasakytai. Neilgai man teko laimė bendrauti su šia šunele, bet visą tą laiką ji stengėsi glaustis, kad ir per grotas. Akys prašyte prašė: „Nepalik manęs čia…“

Nors kalytė ir buvo sugauta, ji tikrai nėra valkata. Vilkės formos byloja apie tai, kad bado ji nekentė. Jos kuklus charakteris ir tai, kaip švelniai ji moka paimti kąsnį tiesiai iš žmogaus rankos, įrodo, kad šeimininką tikrai turėjo. Ir gerų manierų ne gatvėje išmoko. Tik kad dabar – kailiukas susivėlęs. Tereikia jį iššukuoti, išplauti ir vilkė taps tikra gražuole.

Sunku dabar spręsti, kaip ji tapo gatvinuke ir „Grindos“ auka. Pabėgo iš savųjų šeimininkų? Vargu. Per daug viltingai žiūri į žmogų. Pasiklydo? Sunkiai tikėtina, nes ji labai protinga. O gal buvo tiesiog išmesta?

Nuvykite į „Grindą“ susipažinti su vilke iš Kęstučio gatvės. Vilkė labai laukia savo gerojo žmogaus. O gal visgi tai jūsų pasiklydusi draugė?

Daugiau informacijos: 8-620-84464 Lina