Žiūrint į Medūnos akis įsivaizduoji vasarą, bičių dūzgimą, dobilieną, varvantį medų, pievą ir nepaprastą pūkuotą gražuolę tingiai primerktomis akimis, kurios kailiuką glosto saulės spinduliai, o jis žaižaruoja ir kibirkščiuoja atspindėdamas saulę. Tai neturėtų būti fantazija, tačiau......dabar realybė kiek kitokia. Medūna, buvusi naminė, persų kraujo turinti katė, didelėmis medaus akimis, šiuo metu suvargusi ir visiškai į koltūną susivėlusi gražuolė. Dabar vaizdas deja toks, tačiau pažiūrėkite į Medūnos akis, argi nematote jose vasaros ir medaus?
Katytė nepaprastai meili, glaudžiasi ir murkia, murkia ir glaudžiasi. Perimta į globą Medūna buvo be galo išalkusi, iš karto puolė valgyti. Vargšiukės palydovas gatvėje buvo nuolatinis alkio jausmas. Kadangi ji turi persų kraujo, tokios katytės nėra kovingos, joms sunku susirasti maisto kąsnelį.
