Rudenį prie mūsų namo Žirmūnuose (Vilniuje) atsirado jaunas, maždaug  1 m. amžiaus katinėlis. Juodas, su baltomis letenėlėmis ir balta krūtine, žaliomis akytėmis. Matyt, jis augo namuose ir šeimininkai jį išmetė į gatvę, nes katinukas atrodė pasimetęs, puldinėjo prie žmonių, bandė gretintis, sekiojo iš paskos. Norinčių jį priglausti neatsirado ir katinėlis po truputį prisitaikė prie gyvenimo gatvėje. Gerų žmonių pamaitinamas, jis praėjo visą kiemo katinų gyvenimo mokyklą, buvo ir apdraskytas, ir apkandžiotas, bet vistiek išliko guvus ir draugiškas – gretinosi prie jį maitinančių, leidosi glostomas. Jis pats susirado sau naujus namus - prisiglaudė daugiabučio namo rūsio langelio nišoje, kuri buvo šiokia tokia užuovėja nuo lietaus ir vėjo. Atėjus žiemai, ant cemento patiesėm jam kailinį paklotėlį, jis ten susirietęs tūnodavo kiauromis dienomis, jo džiaugsmingas temperamentas pamažu blėso. Negili niša menkai saugojo ir šildė, per stiprų lietų paklotėlis sušlapdavo, vėjas košė kiaurai.

Kažkam katinėlio pastogė vis kliuvo - paklotėlis buvo ne kartą išmestas, vieną dieną kažkas atsikirpo didžiąją jo dalį - liko tik gabaliukas. Padarėme jam naują paklotėlį, bet principingas kačių priešininkas kitą dieną išmetė ir tą. Atrodo, tai darė jauna išsilavinusi pasiturinti moteris, dviejų vaikų mama.

Sekmadienį per didžiulę audrą ir šlapdribą katinėlis savo nišoje šlapias ir sušalęs vėl tūnojo ant pliko cemento.

Negalėjau praeiti pro šalį. Pasiėmiau katiną ant rankų ir ryžtingai parsinešiau namo. Jis buvo išsigandęs, bet nesipriešino. Dabar jau apšilo, išdžiūvo, pavalgė, bet dar neatsigavo po streso ir pratinasi prie aplinkos.

Mes namuose jau turim ir šuniuką, ir katę, taigi naujojo gyventojo pasilikti visam laikui negalime. Ieškome jam naujų šeimininkų ir namų. Būtų puiku, jei jis turėtų galimybę išeiti į lauką, prie kurio yra įpratęs.

Katinėlis yra tikrai labai gražus, guvus, sveikas, protingas ir bus Jums dėkingas draugas.

Dovilė, 8 688 26875