Niekam nereikalingi, niekieno...jiems buvo leista gimti, kad pajaustų kas yra šaltis, kančia, skausmas, badas. Trys mažyliai savo išsekusiais kūneliais bandantys vienas kitą sušildyti, prisiglausti, išlikti, trys skausmo pilnos širdelės, plakančios išvien, drebančios ir bijančios, nes jau nieko šiame pasaulyje nebesitiki.
Kūčių naktį trys maži kačiukai buvo atvežti į sanitarinę tarnybą, kaip nereikalingos šiukšlės - išsekę, alkani, paliegę. Atvežti ir palikti, pasakius - "jie nereikalingi, galite sunaikinti". Jiems leido gimti tik tam, kad po poros bado ir šalčio mėnesių, pasirašytų mirties nuosprendį. Tai padarė tie, kurie vadina save žmonėmis, kurie turbūt sėdo prie Kučių stalo, valgė ir šventė, o tuo tarpu Kūčių naktį...šie trys mažyliai drebėjo šaltame narve ir vis labiau silpo.
Kai atėjome paimti mažylių, jų akyse žvelgiančiose tiesiai į sielą išskaitėme vienintelį klausimą - kas su mumis bus? nepasitikintys jau niekuo, išsigandę ir paliegę jie spaudėsi vienas prie kito savo mažias kūneliais.
