Rašyti tokius straipsnius visada labai sunku, nes apima dvejopi jausmai: be proto gaila nukankintų, kenčiančių gyvūnų ir labai pikta ant tų, kurie pasmerkė tokiai kankynei šiuos bejėgius padariukus. Viską už juos nuprendė, tiesiog atvežė į sanitarinę tarnybą ir paliko nusikankinti. Kas buvo po to matėme mes.
Atvežti iš kažkokių sodų vargšai gyvūnai: katė mama ir trys jos vaikučiai apie 3 mėnesių amžiaus, tiesiog paklaiko iš baimės. Gimę ir augę be žmonių prisilietimų, be rūpesčio ir meilės, šie laukiniai padariukai tiesiog paniškai bijojo žmonių. Jie gūžėsi, jie gynėsi, jie kovojo už savo gyvybę. Katė mama iš baimės ir streso atsisakė valgyti, prie jos negalima buvo net prieiti, nes iki pat paskutinio atodūsio ji aršiai kovojo, priešinosi ir visą laiką buvo įsitempusi kaip styga. Didžiulis stresas, visiškai pasikeitusi aplinka, narvo grotos vietoj įprastos laisvės visiškai sunaikino katytės gyvybę. Ji mirė nesupratusi už ką ir kodėl čia pateko...katė mamytė buvo jauna ir stipri katytė.
