Kaip gyveno šie katinėliai tikrai negalime atsakyti. Galbūt matant taip atrodančius gyvūnus mums jau nebederėtų stebėtis. Atsiras dar ir tokių, kurie pasakys, kad Lietuvoje ir žmonės blogai gyvena. Tačiau....žmogus dėl to ir yra žmogus, nes turi pasirinkimą kaip gyventi - ar dirbti ir užsidirbti, ar sėdėti ranką ištiesus. Na, o jie...prijaukinti prieš tūkstančius metų, jie patikėjo žmonėmis ir vis dar tiki. Tačiau matant kaip atrodo šie gyvūnai, o mums tenka matyti tokius labai dažnai, kyla klausimas – kam mes juos iš viso prisijaukinome?
Atsakingas ir mąstantis žmogus, atsakingai priima sprendimus, atsakingai rūpinasi prijaukintais, priglaustais gyvūnais. Atrodo, kad tokie žmonės ir turėtų būti, tačiau, kai lankaisi sanitarinėje tarnyboje, šios iliuzijos dūžta kaip trapus stiklas, nes labai dažnai pamatai tokius apleistus, nukankintus gyvūnus, kurie tapo kažkieno abejingumo, neatsakingumo ar net sadizmo aukomis.
Šie buvo atvežti į sanitarinę tarnybą kažkokio vyriškio - apleisti, išbadėję, be dantukų. Atvežęs numetė juos kaip šiukšles ir įsakė sunaikinti. Sustabarėjusiomis smegenimis, sustabarėjusia siela, tas vyriškis labai nustebo, kai jam buvo atsakyta, kad katinėliai nebus sunaikinti jei juos perims gyvūnų globėjai.
Perėmėme šiuo nabagėlius į globą ir nuvežėme į veterinarijos kliniką. Pavadinome juos Mykoliuku ir Severiūte.
