Situacija ir įprastinė, ir nevisai. O esmė - tokia. Vilniuje, Antakalnyje, Volungės ir Debesijos gatvėse gyvena būrys katyčių. Katyčių - labai daug. Jų - apie 30. Deja, Antakalnio Debesijos ir Volungės gatvėse gyvena ne itin pakantūs benamiukų atžvilgiu vilniečiai. Todėl į šias gatves dažnai kviečiamas Grindos ekipažas. Kur po jo apsilankymo atsiduria katytės ir kas joms nutinka vėliau, manau, nereikia plačiau aiškinti. Gyvena tame rajone ir viena gailestinga siela. Moteris, dirbanti kiemsarge, kuriai tos katytės rūpi ir ji, sužinojusi, kad kailinuotukes pagavo Grinda, nelaimėles išperka. Turbūt akivaizdu, ką tai reiškia žmogui, gaunančiam kiemsargio atlygį. O jei dar prisimintume, kad Vilniuje kiemsargiams atlyginimai iki neseno laiko (o gal ir iki šiol) buvo mokami su nemenku uždelsimu, visa padėtis atrodo apskritai graudžiai. Turbūt visi suprantam, kad tos moters elgesys - labai kilnus ir vertas pagarbos. Bet, tai suprasdami, tikriausiai suvokiam ir tai, kad toks gelbėjimo modelis veda į niekur. Tiesiog sukasi užburtas ratas "nesaugi gatvė-Grinda-išlaisvinimas iš jos-vėl nesaugi gatvė-vėl Grinda...". Jei greta to dar įsivaizduosim, kad nesterilizuoti gyvūnai dauginasi ir kasmet jų, nelaimėlių, gretos auga...