Pabaidėme kačiuką iš krūmų, tačiau pagauti vikraus mažylio nepavyko - kačiukas šastelėjo po mašinos kapotu. Ką daryt? Palindęs po kapotu jis toliau klykė. Iškvietėme policijos patrulius norėdami nustatyti mašinos savininką. Kol atvažiavo policija, atsirado mašinos savininkė. Pakėlėme kapotą - taip, ten jis - mažas juodas lopinukas, bet kaip jį pasiekti? Po dviejų valandų bandymų, išsigandęs mažylis iššoko iš mašinos, tačiau čia pat stovėjo atvykusių patrulių mašina. Mažius įlindo po ja. Vėl valanda bandymų kačiuką "iškrapštyti", iš šalčio nebejautėme nei rankų, nei kojų. Mažylis klykia, tačiau iš mašinos  nelenda. Patruliai privalėjo judėti į pamainą, todėl nebegalėjo ilgiau laukti. Kačiukas lindėjo mašinos gale. Mašina pajudėjo. Apėmė visiškas bejėgiškumas suvokiant, kad mažiukas žus. Puolėme važiuoti iš paskos. Staiga, bevažiuojant Gedimino prospektu kačiukas iššoko iš patrulių mašinos į pilną mašinų gatvę, puolė ant šaligatvio, išsigando, metėsi atgal ir ....vėl po mašina. Žmonės, po kurių mašina atsidūrė mažylis pavažiavę gatve visgi sustojo. Vėl atidaromas mašinos kapotas, vėl bergždi bandymai ištraukti kačiuką.
Žmonės nebegali laukti, užveda mašiną, važiuoja į Žirmūnus, mes važiuojame iš paskos ir jau tik meldžiamės, kad kačiuko neįsuktų į variklį, kad neiššoktų į gatvę. Žmonės mašiną palieka kieme, kačiukas lieka po kapotu...
Namo važiuojame suvokdami, kad mažylis neturi šansų, kad jo lenktynės su mirtimi vieną dieną bus lemtingos. Norisi verkti iš bejėgiškumo.

O po savaitės iš sanitarinės tarnybos gauname skambutį: "atnešė kačiuką su nutraukta kojyte. Ar padėsite jam?" Staiga atmintyje išnyra mažasis lenktynininkas, lenktyniavęs su mirtimi.

"Ar kačiukas juodas?"

"Taip, juodas apie 2 mėn amžiaus".

"Kur jį rado?"

"Pašilaičiuose".

Mažasis kamikazė. Taip, tai tas pats kačiukas - suakmenėjęs iš baimės, nutraukta užpakaline kojyte. Taip baigėsi mažylio lenktynės su mirtimi. Prieš savaitę jis turėjo visas keturias kojytes, dabar....tik tris.

Mažylis šias savo gyvenimo lenktynes baigė kraupiai - neteko kojytės, bet liko gyvas. Tačiau apžiūrėjus kačiuką, kurį pavadinome Šilu, džiaugtis dar nesinori. Šilas labai išsekęs - jo gleivinės baltutėlės, jis netekęs daug kraujo, nutrauktos kojytės kauliukai styro atviri, jau pūliuojatys. Be visų šių baisybių, mažylis be galo stresuoja, jis net sustingęs iš baimės.

Mes nežinome ar laimėsime šias lenktynes su mirtimi. Ar Šilas išgyvens. Ar nebus kraujo užkrėtimo, ar "neprilips" baisus virusas dėl visiško išsekimo. Šilas mažas. Labai mažas.

Šiuo metu Šilas veterinarijos klinikoje. Esant tokiai kačiuko būklei dar negalima amputuoti kojytės. Visada kreipiamės pagalbos į Jus dėl tokių gyvūnų gydymo, operacijų ar maisto. Dabar taip pat kreipiamės į Jus, tačiau Šilui prašome ne tik finansinės paramos, labai prašome Jūsų palinkėti Šilui PASVEIKTI, palinkėti, kad Šilas GYVENTŲ, kad mažylio kraupiosios lenktynės su mirtimi ir  baigtųsi tik kojytės netekimu, prašome palinkėti Šilui LAIMĖTI šias lenktynes.

Šilui paaukoti galite  į mūsų sąskaitą, paskirtyje nurodydami „Šilai, Laimėk "

VšĮ "Beglobis" kodas 303194182
LT167300010137615996  SWEDBANK

Gyvenantys užsienyje taip pat galite padėti ir paramą Šilui pervesti per PayPal sistemą:  http://beglobis.com/PayPal-706.html

Pasiteirauti apie Šiliuką, galite paskambinę telefonu 865244093 arba parašę el. paštu: danute@beglobis.com