Juodas, sulašęs kailio lopinėlis sniege...Jei ne dvi žalios iš skausmo sustingusios akytės galvotum, kad kažkas pametė juodą pirštinę. Sudraskytą mažylę Norą prie Naujosios Vilnios prieglaudos numetė į sniegą dvi pauglės ir nuėjo...Pakraupę nuo sudraskyto kūnelio vaizdo, tuo metu prieglaudoje buvę savanoriai, sugrėbė mažylę nuo sniego. Juodas kailio lopinėlis pasirodė gyvas, iki širdies gelmių veriantis žvilgsnis- nebyliai maldaujantis, maldaujantis padėti. Kūnelis visiškai sumaitotas - sužalotas priekis, šonas, sutrupinta priekinė letenėlė, perplėštas žandukas, sušalusios seilės burnytėje, nušalusi ausytė........ir tas veriantis žalių akių žvilgsnis.
Kačiukė Nora, nepaisant baisių sužalojimų nori gyventi. Suleidus vaistus nuo skausmo, aptvarkius žaizdas, sušilusi mažylė daug valgė, gėrė, murkė iš dėkingumo.