Atsimenate katytę Ozą, kuri rasta su sulaužytais dubens kaulais ir lūžusiu šlaunikauliu. NAUJIENA ČIA

Po operacijų, Ozą priglaudė Ingrida, katytė po truputį sveiko, važinėjo į akupunktūras, bet vis nesibaigiant problemom su tuštinimusi, ji pakartotinai parodyta gydytojams.

Ozai - inkstų infekcija, parazitai. Už žolelių kompleksą, (gydimo kursas tris savaites) reikės sumokėti 106 litus. Minėtos žoleles, padeda Ozai. Sugirdžius pirmą kartą, ji sugebėjo apeiti visą kambarį, nors prieš tai tik šliaužinėjo... Taip pat prašome paramos - 100 Lt. maistui (spec. turintiems problemų su inkstais)

Vieną dieną Ingridą Oza kaip reikiant išgasdino. Iš katytės operuotos kojytės išlindo kažkos baltas daiktas. Ingrida labai išsigando, kad nebūtų išlindęs kaulas. Nieko nelaukiant Oza buvo nuvežta Margaritai. Katytė dar kartą operuota, išimtas išlindęs "štyvas" (operacija, Ozos vežiojimas į konsultacijas, perišimai, kainavo dar 300lt .).

Šią gražuolę pūkuotą ryžiukę praėjusį penktadienį į vet. kliniką Vilniuje atnešė moteris. Atnešė ne skiepui ar gydymui, bet... užmigdymui. Kodėl nori tai daryti, moteris nieko nepasakė - atnešė, padėjo ant stalo ir liepė migdyti. Tepasakė, kad katytė yra naminė ir jai apie 13 metų. Po apžiūros paaiškėjo, kad tai sveika katytė, tik šiek tiek nutukusi. Pas katytę kakliukas vienoje vietoje nuplikęs, bet jau pradeda atauginėti kailis. Ar ji vakcinuota, ar dehelmitizuota, nieko nepavyko išssiaiškinti. Dėl sterelizacijos irgi niekas neaišku... Dabar pūkuotukė glaudžiasi vet. gydyklos stacionare. Ji draugiška, bet išsigandusi. O ir kur čia nebus išsigandusi - visgi iš šiltų namų į narvą papuolė...  

Labai norisi tikėti, kad katytės amžius visgi nereiškia nuosprendžio. Atsisakiusi migdyti sveiką gyvūną, veterinarė labai ieško katytei naminės globos, arba naujų šeimininkų.  

Klinikos tel. (8 5) 230 70 94  Papilėnų g. 3, Vilnius

Juodas, sulašęs kailio lopinėlis sniege...Jei ne dvi žalios iš skausmo sustingusios akytės galvotum, kad kažkas pametė juodą pirštinę. Sudraskytą mažylę Norą prie Naujosios Vilnios prieglaudos numetė į sniegą dvi pauglės ir nuėjo...Pakraupę nuo sudraskyto kūnelio vaizdo, tuo metu prieglaudoje buvę savanoriai, sugrėbė mažylę nuo sniego. Juodas kailio lopinėlis pasirodė gyvas, iki širdies gelmių veriantis žvilgsnis- nebyliai maldaujantis, maldaujantis padėti. Kūnelis visiškai sumaitotas - sužalotas priekis, šonas, sutrupinta priekinė letenėlė, perplėštas žandukas, sušalusios seilės burnytėje, nušalusi ausytė........ir tas veriantis žalių akių žvilgsnis.

Kačiukė Nora, nepaisant baisių sužalojimų nori gyventi. Suleidus vaistus nuo skausmo, aptvarkius žaizdas, sušilusi mažylė daug valgė, gėrė, murkė iš dėkingumo.

Kokį siaubą, baimę, skausmą patirtum jei staiga būdamas ten, kur atrodo buvo šilta ir saugu, būtum pradėtas traiškyti gyvas?

Būtent taip vėlyvą lapkričio 21 dienos vakarą atsitiko vienam gyvūnui - kieme gyvenančiai katei, kuri slėpdamasi nuo rudens šalčio ir vėjo palindo po mašinos kapotu ir šildėsi prie variklio.

Iš namų išėjęs vyras nieko nenutuokdamas sėdo į mašiną ir ją užvedė. Mašina sunkiai užsivedė, vyras bandė dar kartą...staiga pamatė kaimyną, kuris kažką šaukė. Išlipęs iš mašinos vyras išgirdo silpną kniaukimą, o pakėlęs mašinos variklio dangtį pamatė kraupų vaizdą - užstrigusios, paklaikusios iš baimės ir skausmo katės akis, kruviną snukutį. Vyras puolė skambinti gyvūnų globėjams ir susisiekė su Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyriumi. Nuvykę į nelaimės vietą, gyvūnų gelbėtojai suprato, kad ištraukti užstrigusios mašinos ventiliatoriuje katės patiems nepavyks. Mašinos šeimininkas iškvietė autocentro "TOVAAUTO" specialistą. Atvykęs meistras labai atidžiai, rūpestingai ir kruopščiai, kad tik nepakenktų gyvūnui išardė reikalingas detales ir išėmė ventiliatorių. Tada, gyvūnų gelbėtojai galėjo perimti iškankintą, iš skausmo paklaikusią katę. Tik autocentro "TOVAAUTO" darbuotojo dėka ir pastangomis gyvūnas buvo išvaduotas. Todėl išgelbėtą katytę gyvūnų globėjai pavadino Tova.

Šios katytės istorija panaši į tūkstančius kitų, tokių pačių istorijų, kai iškeliavus vieninteliam artimam glaudžiu emociniu ryšiu su gyvūnu susijusiam žmogui iš šio pasaulio, Oneida pasiliko viena ir niekam nereikalinga šiame pasaulyje.

Pradėsiu nuo pradžių. Juoda, suaugusi apie 5,5 m. katytė buvo atnešta į sanitarinę tarnybą vieną rudens dieną. Mažylę atidavė net vardo nepasakę. Pavadinome ją Oneida. Priežastis kodėl mažylė ten atsidūrė - mirė ją laikęs žmogus, o giminaičiai rūpintis katyte nenori. Gal neturi laiko, gal noro, gal nemėgsta, gal nemyli, gal......tačiau jie nemato, na ir žinoma jiems nerūpi, jie negalvoja apie tai, ką kasdien matome mes. Tai kas vyksta kiekvieną dieną primena košmarą, kurio dydžio ir baisumo galbūt nesuvokiame ir mes. Kas dedasi mažoje juodoje širdelėje kiekvieną dieną, kokius baisumus ji patiria, ką ji išgyvena? Jau saitarinėje tarnyboje mums sakė, kad ši katytė YPATINGAI stresuoja. Uždaryta į narvą ji atsitūpė, tiksliau sustingo vienoje pozoje - snukučiu į narvo kampą ir tarsi apmirė. Darbuotojai suprato, kad tokiame strese ši mažylė tiesiog ilgai neišgyvens, todėl labai prašė kad surastumėme jai namus kuo greičiau. Aplankius katytę sanitarinėje tarnyboje abejonių nekilo - mažylė gyvena baisiame strese, jos širdutė sukaustyta nuolatinės baimės ir įtampos, ji tarsi suakmenėjusi. Parsinešus katytę į vagonėlį ir patiesus apklotuką, ji nieko nelaukusi į jį įsirausė visu kūneliu ir .....taip pasislėpė. Kiekvieną dieną savanoriai bandė katytę kalbinti, glostyti, rodyti, kad čia jai niekas negresia. Veltui........mažylė niekaip negali atsikratyti narvo baimės, kitų gyvūnų, jai neįprastos aplinkos.

Kažkas lengva ranka šią katytę išplėšė iš jos įprastos, mielos, artimos aplinkos, net negalvodami ką padarė mažam bejėgiui gyvūnui.

Mes taip pat esam panikoje, mažylė ištisas dienas guli susisupusi į paklotuką, jos narvelį sunku valyti, nes ji neprisileidžia, be galo stresuodama įsivaizduoja turbūt kad ją vėl nori nuskriausti. Toks gyvenimas iš tikrųjų ne gyvenimas, o didžiulis stresas be galo sunkus visiems. Ar galima leisti, kad mažylė ištisas dienas praleistų stresuodama, didžiausioje neviltyje, iš baimės paklaikusiomis akytėmis. Vagonėlyje būdama narve ji kankinasi, ji neina į kontaktą su žmogumi dėl iš baimės sustingusios širdies, iš baimės, ji pati puola, nelaukdama kol ją nuskriaus.

Taip negali tęstis. Gyvūnas kankinasi. Mes laukėme ir tikėjomės, kad mažylė apsipras, jos baimės nurims, tačiau....per daug stipriai ją nuskriaudė, par daug stipriai ji emociškai pažeista. Vienintelis būdas padėti Oneidai - priimti ją į namus, ištraukti iš narvo, leisti laisvai vaikščioti. Tai tikrai tas atvejis kai namų globos reikia GYVYBIŠKAI. Ar galima leisti kankintis toliau, ištisas dienas praleisti susisupus į paklotuką, neišlendant iš tamsos, baimėje, strese ir neviltyje?..

Maldaujame mažylės vardu, padėkite jai, suteikite jai šansą, priglauskite savo namuose. Juodos katės yra ypatingos, jos suteikia daug energijos. Ši mažylė tikrai tokia yra, tik ji negali, tiesiog negali būti uždaryta narve. Ji tiesiog neišgyvens šios įtampos, ilgesio ir liūdesio.

Norintys priglausti katytę visam laikui ar laikinai, susisiekite su  LGGD Vilniaus skyriaus savanoriais tel. Nr. 865244093, 865354521, 865225229

Sanitarinėje tarnyboje jau savaitę Gėlytė gyvena narve. Mažylę per apsirikimą jau pora kartų sanitarinės tarnybos darbuotojas buvo išnešęs į priiėmimą, kad ją perimtumėm - pirmą kartą, kai norėjom paimti juodai baltą kartu su mamyte esantį katinuką, o antrą kartą, kai ėmėme baltuką Prizą pas globėją Agnę laikinai globai į namus. Ir abu kartus vargšė Gėlytė vėl keliavo atgal - į narvą. Plyšta širdis, kad mažė vis dar narve. Gėlytė labai labai meili mažulytė. Taip meilinasi, taip nori būti gera, kad besitrindama nosyte į ranką net krinta ant nugarytės iš to malonumo.
Katulytę labai reikia perimti į namų globą. Mažė be galo miela, o sanitarinėje tarnyboje artėja ilgasis savaitgalis...
Mažutė buvo atvežta su pūliuojančiom akytėm. Gavo antibiotikų ir dabar jau sveikutė.
Galbūt kas nors turite galimybę padėti šitai meilunytei. Jei galite padėti, skambinkite 865354521, 865225229, 865244093

Kaip ir kiekviena istorija, šis pasakojimas apie gyvūnų globą taip pat turi savo pradžią. O prasidėjo viskas nuo kovą mūsų surengto „Įdomiausios istorijos apie pomėgius" konkurso. Šiuo konkursu kvietėme visus pasidalinti mintimis apie savo pomėgius. Konkurso dalyvės rašė apie papuošalų kūrimą, maisto gaminimą, medžioklę... Tačiau vienos konkurso dalyvės papasakota istorija apie jos „neseniai atrastą hobį" - gyvūnų globą namuose ir nustebino, ir privertė susimąstyti. Taigi, būtent šis pasakojimas paskatino pasidomėti gyvūnų globos organizacijų veikla - kuo jos gyvena, kodėl kuriasi vis naujos gyvūnų globos organizacijos, kas paskatina žmones tapti šių organizacijų savanoriais ir panašiais klausimais.