Kačiuko buvęs skelbimas ČIA
Iš šeimininkų laiško: "Citriną pervadinom į Murzių (Murzius))). Jam labai patiko vardas
(atsiliepia, ateina kviečiamas). O Murzius todėl, kad eidamas į tualetą,
pastoviai isbarsto daug kraiko kasinėdamas ir kartais išsitepa valgydamas
(šlapią maistą), o prausiasi nenoriai kaip tikras vyras)).
Pirmas dienas labai slėpėsi. Dabar jau atsipalaidavo ir miega svetainėje po
stalu , žiuri televizoriu ir stebi žydinį. Šiuo metų gyvena svetainėje, nes
labiausiai ja ištirinejo, cia ir žaidžia ir valgo (kolkas) nes į virtuvę
laksto tik gamtos pašauktas, bet ten nevalgo. Savo territorija "užkariauja"
atsargiai ir po truputi).
Labai mielas, švelnus katinas, mėgsta buti glostomas, šukojamas."
Buvęs Citrino skelbimas ČIA
Jau trys savatės džiaugiamės šiuo šauniu katinėliu, kurį pavadinome Bagiu. Jis labai tvarkingas, iš pat pradžių namuose jautėsi puikiai, tik baiminosi buitinių prietaisų skleidžiamų garsų - šaldytuvo, skalbyklės ir kt. Bagis labai meilus, tikras murkaliūnas, bet tik kai pats to nori. Tikras išdidus katinas, kuris vaikšto vienas. Katinėlis turi labai gerą apetitą, todėl maistą šiek tiek ribojame, kad jis nenutuktų. Per tris savaites Bagis gerokai paaugo ir sveria 3,5 kg. Nuotraukose jis prisimerkęs, nes fotografuotis visai nenorėjo, o ir blykstė nepatiko. Manau, kad Bagiui pas mus gera, o ir mes džiaugiamės jo draugija.
Mėjaus buvęs skelbimas ČIA
Galima sakyti prieš metus mano gyvenimas pasikeitė: mano gyvenime atsirado Sakė, pasišiaušusi, murzina, atrodo ne gražuolė, bet tarp mūsų iškart atsirado ryšys ,,Cheminė reakcija". Jos istorija sukretė: kaip ji atsirado LGGD vagonėliuose, atkeliavo net iš Ispanijos. Ji smagi, paklusni, sutaria su visais žmonėmis, aišku, svetimiems nė karto nematytiems svečiams vis pasako, kad ji mūsų namuose sargas. Mokam ir komandas, kai lieka viena namuose kaip ir vaikai likę vieni namuose pridaro ,,zbitkų": visiems po pagalve palieka vaišių (maisto). Ji lyg antras vaikas mūsų šeimoje, neįsivaizduojame gyvenimo be mūsų gražuolytės Sakutes. Vilma"
Buvo vieną kartą tokia istorija...
Kiekvieną dieną pas šunelius ir katinėlius ateina rūpintis savanoriai... Jiems tenka daug su kuo susidurti, bet šią dieną buvo kažkas kito... Atėjo moteris , nešanti mažą kačiuką... Moteris kačiuką atnešė prie vagonėlių. Sakė, kad rado jį pakelėje ir neturi jokių galimybių jo priglausti. Vagonėlių savanorė neleido mažylio nunešti į sanitarinę tarnybą. Taip katukas atsirado gyvybės vagonėlyje. Jis dar visai mažas, tad jį būtų gerai maitinti pienuku kas kelias valandas. Neatrodo kad mažiukui reikėjo valkatauti - jis pūkuotas ir švarus lyg neseniai atskirtas nuo mamos...Taigi pūkuotukas ieško globėjų arba jį labai mylėsiančių šeimininkų.
Katinuko istorija pasibaigė labai nuostabiai. Katukas dabar gyvena senamiesty, labai labai dideliame bute. Su šeimininke kasdien išeina pasivaikščioti į prezidentūros kiemelį. Yra labai mylimas ir šeimininkams pats nuostabiausias iš visų! Lauksime ir pačių šeimininkų laiškučio :))
Pirmai gavom žinių iš Pūkutės šeimininkės, kad ji vemia, nieko nevalgo... Bet po kelių dienų gavau štai tokią žinutę: Sveiki, visa šeima Pūkutę labai pamilo ir nori palepinti. Jai jau viskas gerai, atsigavo, valgo, laksto po kiemą ir namus, neduoda ramybės mūsų kitam katinui, nuo blusų ir erkių sulašinom ampulę, o po to skiepysim. Žodžiu katytė gyvena gerai yra labai mylima ir prižiūrima. Lauksim jos foto. :)
Dabar ji mylima, lepinama ir laiminga:)
"Katuko naujas vardas - Ryžikas :) Jis, beje, labai greitai priprato prie jo.. Iš karto prisistato, kai tik jį pašauki vardu :) Kaip minėjau, reikėjo nemažai laiko (apie 2,5 mėn.), kol jis vėl prisileido žmones, kol vėl suprato kaip gera, kai jį glosto ir myli.. Pirmas kelias savaites jis gyveno po vonia arba po lova. Tik naktimis išeidavo pavalgyti ir atlikti gamtinius reikalus (iš karto rado dėžutę ir tvarkingai viską atlieka). Tačiau, visgi po ilgų švelnių kalbinimų jis atsileido ir dabar mėgaujasi tėvų dėmesiu ir švelnumu :) "
"Laimis yra nepaprastai tvarkingas, atidus, labai įdomaus charakterio katinukas. Nors pradžioje buvo gana baikštus, dažnai slėpėsi. Jau maniau, kad jis ir liks toks laukinukas. Tačiau dabar jis jau ramesnis, visada meiliai pasitinka namo sugrįžusius šeimininkus, negali atsispirti pilvuko kasymui bei mėgsta išraiškingai pakalbėti."