Bursiuke siuncia jums linkejimai su savo nauju draugu:)
Buvęs skelbimas ČIA
Ieško namų
Straipsnių archyvas
Namuose
 |
 |
2014-12-06
Linkėjimai iš namų
Atsimenate šį mažiuką. Jam buvo suluošintos abidvi galinės kojytės ir prašėme Jūsų padėti jam pasveikti. Vieną kojytę pavyko išgelbėti, viena buvo amputuota. Naujiena ČIA
Kačiukas rado namus, siunčia linkėjimus visiems
Iš šeimininkės laiško: "Kačiukas suapvalėjo, ūgtelėjo, visiskai nesijaučia, kad kitoks, laksto kaip su penkiom kojytėm, susidraugavo su vyresniu katinu, be galo judrus ir labai labai mielas bei mylimas".
 |
 |
2014-12-06
Sakuros linkėjimai iš namų
Katytės buvęs skelbimas ČIA
Šeimininkų laiškutis: "Kasdien dziaugiames Sakura, kuri jau puikiai pritapo musu namuose. Is pradziu smalsiai tyrinejo aplinka, stengesi pasislepti, pabegdavo priejus, taciau veliau atsipalaidavo ir pati ateina pamurkti, megaujasi demesiu. Visada pasitinka prie duru, labai megsta zaisti. Turejom abejoniu, kaip jai pavyks sutarti su kitu musu augintiniu, Persiu, taciau didesniu sunkumu nekilo. Sakura katina paaukleja kartais, kartais tiesiog kviecia kartu zaisti. Katinai stebi vienas kito elgesi ir mokosi vienas is kito."
 |
 |
2014-11-21
Namai namučiai
Ar dar prisimenate mus? Mes daugiau kaip pries metus paemem katyte su viena akyte, o kita irgi buvo labai pazeista. Mes gyvename puikiai! Tai pati geriausia mano drauge. Jinai tokia miela, svelni, istikima, paklusni, jinai pati, pati geriausia!!!! Labai gerai sutaria su suniukais. Visi gydymai jau praeityje ir dabar ji gyvena ir tiesiog dziaugiasi gyvenimu ir dziugina mus! Siunciu keleta nuotrauku.
Buvęs skelbimas ČIA
 |
 |
2014-11-16
Dolytės linkėjimai
Norėjome pasidalinti įspūdžiais apie Dolytę. Mūsų dar prisibijo, mėgsta pakniaukti, ypač rytais pleškia serenadas, bet paėmus į rankas pradeda murkti kaip mažas traktoriukas ir atsipalaiduoja.
Taip pat siunčiame keletą nuotraukų, kaip Doli džiaugiasi savo nauju namuku :)
Doli skelbimas ČIA
 |
2014-11-11
Neira siunčia linkėjimus
Neira ČIA
"Nors ir labai vėluodami prisiduodame kaip gyvename. Neira pas mus jau pusmetis. Ji mūsų šeimos narė. O buvo visko. Pratinimasis trūko apie du mėnesius. Būdavo pabėga, važiuojam ieškoti, randam, parsivežam. Nerandam- pati pareina. Teko Neirai sėdėti voljere ir laukti pasivaikščiojimų. Dabar, kai yra abipusis pasitikėjimas, ji pati sau ponia ir vaikšto po teritoriją laisvai. Jei sakai "eik į vietą", nueina į voljerą ir atsigula būdoje. Tiesa, kažkas jai neleidžia pilnai paklusti ir, jei užeina noras bėgti, gali šaukti ją kiek nori, atsisuka, pasižiūri ir bėga toliau. Bet po dešimties minučių vėl kieme, grįžta prispaudusi ausis, nes puikiai supranta, kad neklausė.
Matyti, kad buvo mušta, nes jei turi rankoje pagalį ar kokį įrankį su kotu, iškart gūžiasi ir traukiasi į šalį. Nepažįstamus aploja per atstuma, niekad neina prie pat žmogaus.
Neira yra tikras meilės užtaisas, ji galėtų glaustytis ir būti glostoma visą dieną. Myli mūsų sūnelį. Labai gera žinoti, kad vaiko niekad nenuskriaus- pasitikime ja šimtu procentu!
Esame laimingi įsigiję tokią draugę ir viliamės, kad ji jaučiasi taip pat, mūsų mieloji, protingoji Neira
P.S. nėra lengva ją nufotografuoti, dažniausiai užsimerkia "
