Pamenate mažą juodą kačiukę kurią mums liepos 6 d atnešė vyrai radę nukritusią į betoninę duobę?
Jos atsiradimo istorija čia:
Anksčiau nerašėme apie Laifą nes bijojome nubaidyti fortūną, bijojome per anksti dziaugtis, bijojome jos netekti.
Kai atrodė kad Laifos bėdos tik rinotracheitas ir išsekimas ir kad vaistai ir antibiotikai padės, tai pasirodo labai klydome. Čia buvo tik “žiedeliai “. Jos bėda buvo kur kas baisesnė.
Laifa visą laiką keistai kvėpavo, įtarimą kėlė jos elgesys. Ji nežaidė, nebėgiojo, daugiau gulėjo ir buvo matyti kad jos kvepavimas ne krūtininis, o pilvinis, kad jai sunku atsigulti ant pilvuko. Ji miegodavo tupėdama kol nukrisdavo.
Po konsultacijos pas gydytoją Laimą Žiukę paaiškėjo kad po kritimo plyšo diafragma ir vidaus organai patekę į krūtinės ląstą užspaudė plaučius. Tai ypač pavojinga gyvybei būklė, kuri reikalauja chirurginės intervencijos.
Deja, bet tokia operacija yra ypač sudėtinga ir rizikinga tokio amžiaus kačiukui sveriančiam 600 gr. kurio visi organai blogai aprūpinami deguonimi, kuris tiesiog gali neatlaikyti sedacijos.
Atlikti tokio tipo operaciją reikalinga itin profesionali, tiksliai ir koordinuotai veikianti komanda. Milijonas AČIŪ Laima Žiukė, Vilius Piečiukaitis. Jūs nerealūs.
Jūsų žinios, greita reakcija ir sėkmingai atlikta operacija suteikė Laifai galimybę gyventi. Esame be galo dėkingi ne tik už aukščiausio lygio medicininę pagalbą, bet ir už parodytą jautrumą, palaikymą bei rūpestį mūsų mažąją.
Ačiū už jūsų žinias, atsidavimą ir rūpestį, ir ypač meilę gyvūnams. Jūs darote neįkainojamą darbą ir suteikiate viltį tada, kai jos labiausiai reikia.
