Kai mūsų šeimoje buvo tik Noriukas (vardas Nora, mes ją vadiname mažybiškai dažnai), ji buvo ir yra mūsų princesė. Jos charakteris ir emocijos išskirtinės, pavydas nesvietiškas, jau jei ko nori beveik visada gauna, o jei ne tiesiog išsireikalauja. Kai turėjome tik Nora, tuomet man patiko ir mėgau tik tam tikrų veislių plotasnukučius,o apie kitus nei pagalvoti nesinorėjo.
Po daugiau nei keturių metų mūsų šeimoje atsirado kelių mėnesių dobermano veislės kalytės Neila. Mažas mielas šuniukas į mūsų šeima atnešė daug emocijų ir džiaugsmo tiesa kai kam tas džiaugsmas atėjo vėliau (Nora tiesiog jos nemėgo, nes pavydėjo tiesiog). Gaila, tačiau meilės kitoms šuniukų veislėms ar tiesiog kitiems šuniukams kurie yra ne mano nelabai atsirado.
2020 metų vasario mėnesį vienam FB puslapyje radome vieno senjoro šuniuko nuotrauką, niekas apie jo globą ar gyvenimą pas mus tikrai negalvojo, geriausių atveju parama maistu ar pinigeliais jam. Hmmm tačiau, po ilgų apmąstymų ir kažkokių kosminių jėgų ar tiesiog susiklosčiusių minčių mūsų galvose, Rokis apsigyveno pas mus. Jokio streso Norai ir Neilai, didžiulis rūpestis ir mes tapome šeima kurioje gyvena trys šuniukai. Taip ir aš taip manau, mes išprotėjom, bet dėl šio sprendimo aš esu labai laiminga, nes Rokis tobulas šuo. Visai netikėtai po jo atsiradimo meilė visiems šuniukams tiesiog apsigyveno manyje, nebekreipiant dėmesio nei į veislę, amžių ar kitokius išskirtinumus. Visi šuniukai nuostabūs nepaisant jokių dalykų. Meilė neturi jokių ribų.
P.S. Neila labai saugo Rokį visur ir visada, tad mums ramuma su mūsų šuniukais❤️

Labai ačiū Jekaterinai už mūsų globotinio Silveriuko transformaciją. Silveris buvo rastas Trakuose miške, sulytas, sušalęs, purvinas, pilnas erkių. Ir eilinį kartą Jekaterinos Balu kirpykla padėjo šuniukui, tapusiam beglobiuku.

Pririšta ir palikta... Prie namo, virtusio landyne. Tie, kurie Maltą pririšo, išsikraustė, o kalytė tapo niekam nereikalinga. Maltą priglaudėme prieglaudoje. Ji labai draugiška, visus apdalina bučiniais. Ieškosime šiai nuostabiai juodai princesei namučių, kuriuose būtų labai mylima.Šunytę būtinai sterilizuosime, ją reikės skiepyti.
Labai prašome padeti Maltai atlikti būtinas procedūras, sterilizaciją ir skiepus. Paaukoti galite į mūsų sąskaitą, paskirtyje nurodę : "Maltai"
VšĮ "Beglobis" kodas 303194182
LT167300010137615996 Swedbank
Paaukoti galite ir esantys svetur per PayPal sistemą :
http://beglobis.com/PayPal-706.html

Labai ačiū už gausių lankytojų ir padėjėjų pagalbą šį savaitgalį. Beglobio prieglaudą aplankė Vilniaus Geležinio Vilko Rotaract klubas ir jau tradiciškai KFC komanda.
Dėkojame KFC lankytojams už gausias ir labai vertingas dovanas mūsų globotiniams, o Rotaract klubo jauniems žmonėms už pagalbą sutvarkant prieglaudos teritoriją!

Labai dėkojame restorano KFC komandai, kuri neužmiršta Beglobio prieglaudos, nuolat aplanko globotinius ir juos nudžiugina itin kokybiškomis lauktuvėmis. Ačiū jums labai!

Žaliųjų ežerų ir Gulbinėlių gatvių sankryžoje rastas draugiškas šuniukas. Šuniukas neatsargiai bėgiojo važiuojamąja gatvės dalimi, jį prisiviliojo ir pagavo neabejingi praeiviai. Šuniukas jaunas, paklusnus, gerai elgiasi važiuodamas automobiliu, mikroschema nežymėtas. Ieškomi šeimininkai.  Prašome skambinti arba rašyti: 868474049, 865225229, info@beglobis.com

Sveiki. Esu visiškai tobulai rainas Reiniukas. Tokį vardą man davė globėja. Ji kažkaip sumąstė kad Rainiukas labai jau banalu, tai ėmė vadinti mane Reiniuku. Nors man ar Rainiukas ar Reiniukas labai nesvarbu. Man svarbiausia, kad mane ištraukė iš to kiemo. Kai prisimenu.... brrrr... Ten buvo šalta, šlapia, jokios užuovėjos, jokio skanaus maisto. Visada turėjau slėptis nuo didelių kažkodėl tik dviem kojom vaikščiojančių sutvėrimų. Jų tame kieme visada buvo daug ir visada mane gainiojo ir vijo šalin. O aš tik norėjau pasislėpti nuo lietaus ir trupučio maisto. Todėl įpratau bėgti ir slėptis kai tik pamatydavau tuos dvikojus sutvėrimus.
O vieną dieną mane toks sutvėrimas pagavo. Apgavo mane. Davė skanaus maisto, kurio jau kelios dienos nebuvau gavęs. Kaip aš išsigandau, kad mane užmuš. Giniausi kaip išmanydamas. Bet mane greitai supakavo į kažkokią uždaromą dėžę. Gerai, kad ten jau buvo mano brolis. Prisiglaudžiau prie jo ir tiesa pasakius atsisveikinau su gyvenimu...
Tačiau tas sutvėrimas atvežė mus su broliu į švarią patalpą, davė tokio skanaus maisto, kurio dar niekada nebuvau valgęs, visą laiką glostė (o aš niekaip nesupratau, kad tie dvikojai sutvėrimai ne tik spardo su kojom, bet gali ir glostyti). O aš nuleidęs ausis visą laiką šnypščiau. Netikėjau, kad neužmuš. Bet bėgo dienos, ir kiekvieną dieną buvo vis tas pats. Skanus maistas, glostymai, švarus kambarys.
Dabar jau tikiu, kad taip ir bus. Dabar aš jau pažįstu savo globėją, jos balsą, atpažįstu jos rankas. Aš netgi suprantu, ką ji sako. O ji sako, kad visi baisumai jau praeityje, kad aš šaunuolis katinas, kad užaugęs būsiu pats gražiausias lietuviškas rainys, kad nieko nebijočiau, kad ji niekada neduos manęs skriausti ir kad ji ieško man pačių geriausių ir mylinčių namų.
Aš ja tikiu! Ir žinau, kad tikrai yra tokie namai, kuriuose būsiu mylimas. Mane čia labai myli, bet aš suprantu, kad čia tik laikini mano namai, švarūs, mylimi, bet tik laikini, nes čia PRIEGLAUDA.
Rašau jums todėl, kad labai laukiu savo tikrų namų. Aš tikiu, kad kažkam būsiu reikalingas ir mylimas. Man jau davė tokių nelabai skanių vaistų nuo kirminų ir paskiepijo nuo virusinių ligų. Nesijaudinkite, aš žinau kam reikalinga ta dėžė pripilta smulkaus smėliuko, globėja jį dar vadina kraiku.
Dėl manęs skambinkite mano globėjai tel 865244093 arba rašykite žinutę į Gyvūnų gyvybės vagonėliai Facebook'ą.
Aš esu Vilniuje. Reiniukas.

Visus draugus ir visus tuos, kurie saugo, myli ir globoja gyvūnus, sveikiname su Pasauline gyvūnų diena!
Saugokite savo mažuosius draugus, nes tik jie yra patys nuoširdžiausi ir tyriausi, mylintis jus iki begalybės!

Katytė Sėlė jau po operacijos. Mažylė jaučiasi neblogai, paglosčius murkia ir murkia. Tikėsimės, kad viskas bus gerai ir visi baisumai jau liko praeityje.

Persį grąžino, nes... nes pasidarė nepatogus. Nesigilinome per daug į priežastis. Iš patirties žinome, kai gyvūnui nejauti nieko, kai jis tik daiktas namuose, kai jis niekada netampa šeimos nariu atiduoti atgal kaip daiktą labai lengva.
Persis labai stresuoja prieglaudoje kur daug kitų kačių ir šunų. Tie, kurie jį išdavė, Persį paėmė prieš du metus iš Kikos parduotuvės, kur savo šeimininkų jis laukė vienas. Persiui nepasisekė, jį pasiėmė tie, kuriems Persis neturėjo kelti problemų, būti daiktu, bet ne gyvu sutvėrimu.
Dabar Persiui labai baisu. Katinukui labai reikia namų, kuriuose jis pagaliau bus mylimas.