Kai sakoma kad šunys ant lenciugu laikomi kaime, tai netiesa. Čia sostinė. Vilnius. Grikių g. Nuosavi namai. Gatvė pakankamai judri. Ja nuolat eina žmonės ir važiuoja mašinos. Pro taip mėnesių mėnesiais laikomus šunis, praėjo dešimtys žmonių.
Šiuos šunis visiškai atsitiktinai pamatė pro šalį važiavusi mūsų savanorė, kuri iš karto ėmė ieškoti šeimininkų ir aiškintis situaciją.
Susisiekus su šeimininku paaiškėjo kad tokiose sąlygose šunys "laikomi nuo žiemos".
Vokiečių aviganio misrune buvo laikoma "voljere" iki kojų kauliukų pilname srutų, kažkokių isšėdų, kaulų, makaronų ir išmatų, sugrauztos plastmasės ir plastikinių maišų. Kad būtų "patikima", nes parazitė sugadino "voljerą", dar viduje buvo pririšta net metro neturinčiu lenciugu. Viduje smirdejo vandens lovys. Vėlgi toks purvinas dėl to, kad parazitė pati jį išpurvina.
Kitas šuo pririštas šalia. Juodas ilgo kailio turėjo "geresnes" sąlygas. Jo lenciugas buvo metro ilgio ir jis galėjo palysti po šalia esanciu kubilu norėdamas pasislėpti nuo saulės. Tačiau šis šuo vandens neturėjo nei kiek. Pats kaltas. Išpila.
Mus nuolat stebina kaimynų abejingumas. Jie matė kokiomis sąlygomis tiesiog gatvėje kuria vaikšto daugybė žmonių laikomi šunys. Matė ir tylėjo.
Šeimininko motina informavo, kad šie šunys buvo nevedziojami keletą mėnesių, nes sūnus juos paliko, o ji neturi sveikatos.
Savininkas sutiko šunis atiduoti savanoriškai.
Šiandien kalytę perėmė Lietuva gyvūnams savanorė, o juodas šunelis atkeliavo į Beglobio prieglaudą.
Visi galite prisidėti, kad tie kurie negali kalbėti kentetų mažiau net nenuskriausdami savęs finansiškai. Deklaruodami pajamas iki gegužės 1 d galite skirti 1,2 proc. VšĮ Beglobis (kodas 303194182)
Kad galėtumėme gelbėti ir išlaikyti žmonių skriaudžiamus gyvūnus, mums labai svarbi jūsų pagalba ir parama.
