Taigi, pradedam nuo to, kad vieną vakarą grįžusi namo, Beglobio savanorė gavo laišką iš Lukiškių. Rašytas rusiškai, nelabai suprantamas, tačiau svarbiausia buvo žinia, kad užrakintame bute, iš kurio buvo išvežtas suimtasis yra likę gyvūnai. Suimtasis rašė, jog liko trys katinai ir du ežiukai. Buvo duotas ir pareigūno tel. numeris. Susiskambinom ir sužinojom, kad gyvūnai paimti. Du katinai išvežti į Grindą, du ežiukai į Kauną. Tačiau nuteistasis rašė, kad buvo trys katinai. Pareigūnas mus patikino, kad jie apžiūrėjo viską ir trečio katino tikrai nėra. Na, bet juk mums reikia įsitikinti. Pareigūnas geranoriškai sutiko įleisti, bet perspėjo, kad ten baisu ir TIKRAI nieko nebėra. Nuvykusi savanorė suprato, kad trečio katino bute, virtusiu landyne tikrai neras. Jokio garselio, surasti savartyne katiną šansų jokių.
Tuomet savanorė sugalvojo kaip gi iš tikrųjų aptikti yra dar vienas katinėlis ar ne. Ji paliko maistą dvejose atskirose patalpose ir uždarė tarp jų duris. Grįžusi po dienos, maisto vienoje patalpoje nerado. Beliko pastatyti gaudyklę ir laukti kas įklius. Kitą dieną gaudyklėje rado išsigandusį juodą katiną. Kokia išvada? Jeigu patikėtumėme, kad patalpoje nieko nėra, po 3 mėn. sugrįžęs nuteistasis rastų iš bado žiauria mirtimi mirusį katiniuką. Niekada nenuleiskite rankų. Galbūt jūs esate tas, kuris atsidūręs laiku ir vietoje kažkam išgelbės gyvybę.
Katinukas saugus Beglobio prieglaudoje. Mirtis iš bado jam nebegresia.